Suintrigavau su tuo rykliu, tiesa??:) Ir pati buvau “pričiupta”, kai “Šiaurės Jūroje” pamačiau pakuotę su ryklio kepsniais. Atrodė puikiai – baltos žuvies stori pjausniai. Tik dėk į keptuvę ir po kelių minučių vaišinkis…
Ne, ryklio aš niekuomet nebuvau gaminusi. Net valgiusi nebuvau. Ir net parduotuvės šeimininkai dievagojosi, kad pirmąkart atsivežė šios prekės ir patys dorai nežino, ką su ja daryti. Pasirodo, kad rykliena – populiariausias garsiojo “fish and chips” ingredientas Australijoje. Skirtingai nei Anglijoje, kur traškiems riebaluose virtiems žuvies gabaliukams naudojama menkė, Australijoje menkės nei su žiburiu nerastum. Užtai ryklių – nors vežimu vešk:) Tai “Šiaurės jūra”, matyt, ir surizikavo, atsivežė:) Beje, už labai patrauklią kainą,- 40lt už kilogramą.
Jei rimtai, tai per pastarąsias dvi dienas, kol ruošiausi tą ryklį gaminti, sužinojau apie ryklieną beveik viską:) Visų pirma tai, kad išdarinėti ryklį (o ir ne visos tų ryklių rūšys valgomos!) reikia mokėti. Mat rykliai šlapinasi per odą, tad jei skubiai pagavus tą ryklį jo tinkamai žvejai neapdirba, amoniako kvapas patiekale – garantuotas! Mano nusipirktasis ryklys tikrai nei amonjaku, nei kokiu kitokiu dalyku nesmirdėjo, uosčiau jį ypač akylai:) Bravo australams žvejams.
Ryklys – labai sausa ir liesa žuvis. Valgoma tik balta ryklio mėsa, tuo tarpu raudonos spalvos mėsa nupjaunama (parduodami šaldyti kepsneliai jau paruošti taip, kad viskas, k0 nereikia, jau pašalinta). Kepant odos nereikia nupjauti, nes ji padeda kepsniui nesubyrėti. Ryklys, kaip ir kardžuvė, labai tinkamas kepti griliuje, jį paprastai supjausto gabaliukais ir suveria ant iešmo. Tačiau ne prastesnis rezultatas gaunasi ryklį kepant keptuvėje. Tik reiktų bent kelias valandas pamarinuoti, ir nepagailėti aliejaus, kad iškepęs nebūtų toks sausas.
Aš sugalvojau, kad gaminsiu ryklio teriaki patiekalą. Jam nieko labai ypatingo nereikia – tik teriaki padažo, kurio pilna bet kuriame supermarkete. Patiekalą gaminau pirmąkart ir iškart sveičiams (ir truputį jaudinausi, – kas bus, jei žuvis bus nevalgoma??), bet visi svečiai liko sužavėti rykliena. Mane nustebino, kad žuvies konsistencija (marinavau pernakt, ir negailėjau aliejaus kepant) visai nebuvo sausa, atvirkščiai – sultinga ir minkšta. Tikrai rekomenduoju išbandyti.
Ryklio kepsniai teriaki (4 asm)
4 ryklio kepsniai, atitirpinti
Marinatui:
1 šaukštelis sezamų aliejaus
2-3 česnako skiltelės, susmulkintos
1/2 stiklinės teriaki padažo
1 šaukštas citrinos sulčių
1 šaukštas rudojo cukraus
1 šaukštas aliejaus
Kepimui:
Aliejaus
Patiekimui – virti ryžiai, kalendrų lapeliai
Marinatui skirtus ingredientus sumaišykite tarpusavy ir juo ištepkite ryklio kepsnius. Kepsnius su visu padažu sudėkite į sandariai užsidarantį maišelį (zip-lock) ir palikite marinuotis min kelias valandas šaldytuve, geriausia – pernakt.
Pireš kepant išimkite iš šaldytuvo, kad žuvis pasiektų kambario temperatūrą.
Gilioje keptuvėje įkaitinkite aliejų. Išimkite žuvis iš marinato (marinato neišpilkite, jo prireiks padažui), gerai nusausinkite popieriniu rankšluosčiu (būtinai nusausinkite, nes teriaki padažas labai kepdamas svyla) ir dėkite į įkaitintą keptuvę. Kepkite iš abiejų pusių po 3-4 min..
Likusį padažą supilkite į nedidelį puodą ir užvirkite. Paragaukite, jei skonio pernelyg daug – praskieskite trupučiu vandens. Jei trūksta druskos, įpilkite šlakelį sojos padažo. Pagardinkite trupučiu citrinos sulčių, jei trūksta, įberkite cukraus.
Patiekite su virtais ryžiais, pabarstę kalendrų lapeliais ir palaistę padažu.
