Jaučiuosi nesmagiai, kad užuot gaminusi šventinius patiekalus ir jų receptais besidalinusi su jumis, atklįstu į savo blog’o erdvę rečiau, nei bet kada anksčiau. Tam, be jokių abejonių, yra keletas rimtų priežasčių. Ir apie jas visas – iš eilės.
Pirmų pirmiausia, tai pastarosiomis savaitėmis pagaliau atsikrausčiau į savo tikruosius namus, kurie nuo rugpjūčio buvo virtę tikra statybų aikštele. Griovėm sienas, ardėm grindis, keitėm kambarius taip, kad buvusioje virtuvėje atsirado miegamasis, miegamąjame – darbo kambarys, o virtuvė, savaime suprantama, pagaliau užėmė jai skirtą – centrinę namų vietą:) Atrodo, kad pastaraisiais mėnesiais nedaug ką kitko ir bedarau, kaip tik pakuojuosi ir persipakuoju dėžes, ieškau pakeliuj pasimetusių daiktų, ir mėginu surasti visiems gausiems rakandams savo vietas, o paskui kankinuosi jų beieškodama… Todėl tiek šeimininkavimas, tiek fotografavimas buvo ne pirmas prioritetas, užtai skudurai, valymo skysčiai ir kitokie švarinimosi rūpesčiai su kaupu užpildė visą laisvalaikį:) Tačiau nepraraskite vilties ir kantrybės: šventėms ruošiu ilgą sąrašą patiekalų iš gausybės naujausių žurnalų, parsivežtų iš šventinio užsienio, tad sekite blogo įrašus:)
Tarsi šio persikraustymo (jau kažkelinto šiemet) būtų per maža, nuo spalio grįžau į darbus biure, o tie darbai susiję su…. ypač ilgu nebuvimu namuose… Pasireikšti kūrybai lieka tik trumpučiai savaitgaliai. O pati didžiausia dilema – apsispręsti, kur visgi yra mano virtuvė, mano erdvė ir svarbiausia, kur yra mano fotoaparatas, skirtas kulinariniams šedevrams fotografuoti:).
Trečias dalykas, kuriuo pastaruosius keletą mėnesių buvau užimta,- tai mano knygos “Izraelio virtuvė” vertimas į anglų kalbą. Ne, pati to vetimo nedariau, jį atliko profesionali vertėja iš Kanados Medeinė Tribinevičius. Tačiau kasdienos vėlyvi vakarai ir naktys buvo skirti verstų tekstų skaitymams, redakcijoms, peržiūrai… O visą šį triūsą pagaliau kulminavo pasirašyta sutartis su viena didžiausių pasaulio leidybos kompanijų – Penguin. Jau kitą vasarą įvyks tai, ko Lietuvos kulinarinių knygų leidybos istorijoje dar nebuvo: mano knyga, išversta į anglų kalbą, bus išleista Pietų Afrikoje, o vėliau ją planuojama leisti Amerikoje, Kanadoje ir Jungtinėje Karalystėje. Iki šiol Lietuvoje angliškos knygos būdavo verčiamos į lietuvių k., tačiau ne atvirkščiai:) Jaučiuosi kaip tas ledlaužis, keičiantis tautinės leidybos istorijos kryptį ir žaidimo taisykles:) Todėl tie, kurie vis dar nesuskubote įsigyti mano knygos (tiražas grėsmingai artėja link pabaigos), paskubėkite, nes tai gali būti kuo puikiausia Kalėdų dovana patiems sau arba artimiems bičiuliams:)
Na, atrodo, jau viską išsipasakojau, tad metas prie stalo:) Kadangi šeimininkavimui šį savaitgalį laiko nebuvo daug, tai pasistiprinti dienos metu nusprendėme žieminėmis salotomis su saldžiais persimonais, karijų riešutais, sultinga feta, avokadais ir saldžiarūgščiu padažu. Salotas patiekiau su Rimi pirktomis traškiomis grikių miltų bandelėmis.
Žiemos salotos su persimonais, feta ir riešutais (2 asm)
4 saujos šviežių salotų mišinio (smulkintų ledinių, rukolos, frise, sultenių, jaunų špinatų)
1 vidutinio dydžio persimonas, supjaustytas stambiais gabalėliais
1/2 raudonojo svogūno, supjaustyto plunksnelėmis
1/2 prinokusio avokado, supjaustyto stambiais gabalėliais
50g fetos sūrio, supjaustyto kubeliais
Saujelė karijų riešutų (arba pakepintų lazdyno, graikiškų ar kt.)
Padažui:
2 šaukštai ryžių acto
2 šaušteliai rudojo cukraus arba medaus
1 šaukštelis garstyčių
Žiupsnelis druskos
Šviežiai grūstų juodųjų pipirų
1/3 stiklinės alyvuogių aliejaus
Sumaišykite padažui skirtus ingredientus. Salotas sudėkite į dideles lėkštes, sudėkite persimonus, svogūnus, avokadus ir fetą. Pašlakstykite padažu ir pabarstykite riešutais.