Už įkvėpimą pakvepinti namus Azijos aromatais turiu padėkoti Aušrai iš Vaikai ir Vanilė, nes vos pamačiusi jos patalpintą nuotrauką su vištienos curry, supratau, kad labiausiai pasiilgau kokių nors indiškų-tailandietiškų skonių… Tad kas bus vakarienei jau buvo nuspręsta. Papunkčiui Aušros recepto nesekiau, perskaičiau, bet improvizavau savo eiga. Be to, Aušra šį curry gamino elektriniame lėto virimo puode, kurio jau negyvai užsimaniau ir ketiniu rašyti laišką Kalėdų Seneliui, pasufleruodama ką jąm įsidėti į maišą:)

Gavosi visiškas fusion variantas – nei iki galo indiškas, nei tailandietiškas, bet kuo puikiausiai tinkamas rudeniškam vakarui. Užtai svarbiausia, patiekalui panaudojau slaptą ingredientą, apie kurį šiek tiek vėliau…

Vištienos Curry fusion stiliumi su moliūgais ir špinatais (2 asm)

300g vištienos krūtinėlės arba blauzdelių mėsos, supjaustytos kąsnio dydžio gabaliukais

Šlakelis aliejaus

1 nedidelis svogūnas, supjaustytas gabaliukais

2-3 cm dydžio imbiero šaknies gabalėlis, susmulkintas arba sutarkuotas

4-5 česnako skiltelės, sukapotos

Po žiupsnį prieskonių: curry miltelių, saldžių čili, ciberžolės

1/2 indo konservuotų pomidorų savo sultyse

100g kokosų pieno

2 šaukšteliai tailandietiškos curry pastos (naudojau žalią)

Cukraus, druskos pagal skonį

Gabalėlis moliūgo (apie 200g), supjaustyto kąsnelio dydžio kubeliais

2 saujos šviežių špinatų lapepių

2-3 šaukšteliai Slapto Ingrediento*

Gilioje keptuvėje, turinčioje dangtį, įkaitinkite aliejų ir jame iš visų pusių trumpai apkepinkite vištienos gabaliukus. Išimkite juos į lėkštę, įpilkite dar šiek tiek aliejaus ir suberkite svogūnus. Kepinkite, kol jie suminkštės, tada suberkite imbierą, česnakus ir trumpai pakepinkite. Suberkite visus prieskonius ir viską gerai sumaišykite, tada sudėkite atgal vištienos gabalėlius, supilkite pomidorus savo sultyse ir dar kartą viską išmaišykite, toliau kaitindami.

Puodelyje sumaišykite kokosų pieną ir curry pastą. Įberkite šaukštelį cukraus bei pusę šaukštelio druskos. Visą šį mišinį supilkite į keptuvę, palaukite kol skystis užvirs ir uždengę keptuvę sumažinkite ugnį iki minimumo. Troškinkite apie 25 min.

Suberkite į troškinį moliūgą ir dar patroškinkite apie 10min uždengtoje keptuvėje, kol moliūgas suminkštės. Pačioje pabaigoje įpilkite slapto ingrediento* ir po minutės kitos sumeskite špinatus. Iškart išjunkite ugnį ir palaukite, kol špinatai sukris.

Patiekite su virtais ryžiais.

*O dabar apie tą Slaptą Ingredientą. Tai mano naujas atradimas ir mano didžioji pasija – gastroniminiai alkoholiniai gėrimai. Ne paslaptis, kad dažname patiekale naudojamas alkoholis – vynas, brendis, konjakas, kalvadosas, jau nekalbant apie konditeriją, kurioje į kepinius pilamas romas, konjakas ir kitokie prabangūs skanumynai. Kitame įraše papasakosiu kiek daugiau apie gastronominius alkoholius, ką su jais daryti ir kur jų įsigyti, o kol kas tik praskleidžiu užuolaidą ir pristatau savo slaptą ingredientą, kuris šiam patiekalui suteikė ypatingo aromato ir skonio. Tai gastronominis romas su kokosų aromatu.

Štai tas mano žadėtasis pasidalinimas informacija paie slaptus ingredientus, kurie turi būti kiekvieno gurmano, mėgstančio pagerintus skonius, spintelėje. Jūs sakysite,- kam tiek gastronominiai, jei galima atsidaryti gėrimų baro dureles ir ten rasti kokio nebengaus brendžio arba gėrimui netinkamo vyno? Iš dalies jūs teisūs, bet tuoj jums pateiksiu keletą argumentų, kodėl ši išeitis nėra pati geriausia.

Kadangi man alkoholinių gėrimų gaminant prisireikia gan dažnai (vynų – troškiniams, konjako – vištienos kepenėlių pate, romo – saldiems kepiniams ir desertams…), visada, kai prisiartnu prie alkoholinių gėrimų baro, mano vyras mane nužvelgia su siaubu: “nejaugi naudosi ŠITĄ konjaką paštetui?????”. Aiškinimai, kad prireiks vos lašelio, kad skonis būtų ypatingas, nepadeda. Jam kažkodėl atrodo, kad pagurkšnoti prieš miegą gero konjako yra kur kas svarbiau, negu tą pačią porciją supilti į šventinį kulinarinį kūrinį, kuriuo gardžiuosimės patys ir mūsų svečiai. Jis, aišku, man gėrimų “išrašo”, bet tai būna paprastai tie, kurie stovi ilgai neliečiami – kokie nors Alitos brendžiai ar prasti vynai.

Kita vertus, pagalvokite, kaip prabangių gėrimų panaudojimą sukontroliuoja didelių restoranų vadovai. Juk nestovi kaskart šalia virtuvės šefo ir netikrina, ar šis į patiekalą įpylė VSOP konjako, ar tą konjaką susivertė į burną, pakeisdamas patiekale kuo nors kur kas paprastesniu? Tad gamintojai ėmė ir sugalvojo gudrybę – jie pradėjo gaminti gastronominius gėrimus (konjakus, kalvadosus, romus), pagardindami juos druska ir pipirais!! Ir čia visi klausimai savaime išsisprendė: nereikia nei virtuvės šefų kontroliuoti, nei savo vyrui aiškinti, kaip svarbu būtent šis, o ne kitas ingredientas patiekale!!

Negana to, gastronominiai alkoholiai neapmokestinami milžiniškais akcizais kaip likę alkoholiniai gėrimai, nes jie priskiriami maistinių ingredientų kategorijai!! Todėl kai pamatysit, kiek kainuoja litras liuksusinio prancūziško gastronominio konjako, tai garantuoju, kad triskart perklausite pardavėjų, ar taip gali būti!! Įsigijus litrą gastronominio romo, konjako ar kalvadoso, galima visus metus gyventi ramiai ir negailint eksperimentuoti virtuvėje, siekiant išgauti ypatingus patiekalų skonius.

Konditerijai skirti alkoholiniai gėrimai – konjakai, romai, įvairių skonių romai (kokosų, apelsinų, vanilės) – savaime suprantama, be druskos ir pipirų. Tačiau jų konsistencija sutirštinta, tad pilant į kepinius nereikia rūpintis, kaip atitaikyti miltų ar kitų sausų ingredientų kiekį, kad tešla ar kremas gautųsi reikiamos konsistencijos. Skonis ir kvapas, aišku, aukščiausios klasės!!

Aš savo eksperimentus pradėjau nuo slyvų ir kriaušių uogienės, kurią gal geriau būtų pavadinti čatniu, nes ji bus vartojama su mėsiškais patiekalais. Slyvomis mane, neturinčią kaimo nei sodybos, aprūpino mano Derliaus Šventė, vardu Loretukas:) Gavusi visą slyvų maišą iš Loretuko papildomai gavau dar ir laiko patikrintas instrukcijas, kaip išvirti pačią skaniausią slyvų uogienę. Pasirodo, pašalinus kauliukus iš slyvų, visas jas reikia užberti cukrumi (bėriau apie 300g cukraus kilogramui slyvų), ir palaikyti pernakt, kad išsiskirtų sultys. Tada pusę kiekio slyvų kartu su sultimis supilti į puodą, įmesti cinamono lazdelę ir virinti, kol visas skystis išgaruos, slyvos suvirs. Pabaigoje supilti likusias slyvas (taip pat ir kitus vaisius, jei naudojate – pvz., kriaušes) ir dar pavirti, kol jos sukris, bet nesutež iki košės. Prieš išjungiant ugnį ir išpilstant į stiklianėlius, įpilti gastronominio kalvadoso (pamatysit, kaip pakvips visi namai!!!) ir po 4-5 minučių galima pilti į paruoštus (sterilizuotus) indus.

Vakar parsinešiau tris knygas apie gastronominių alkoholių panaudojimą virtuvėje, tad imsiuosi jas studijuoti ir dalintis žiniomis su jumis:)

P.S. Gastronominių alkoholių ieškokite “JK gėrimų namuose”, Vilniuje, Etmonų 4.

Labai nuoširdžiai džiaugiuosi už kiekvieną naują iniciatyvą, dėka kurios mes visi galime įsigyti puikių ingredientų savo kulinariniams atradimams. Šokinėjau iš džiaugsmo atradusi žuvies parduotuvę “Šiaurės jūra”, ir kaskart joje apsipirkus linkiu kuo geresnės sėkmės, kad užtektų klientų ir kad žuvies pasiūla būtų dar didesnė, tiekimas dar dažnesnis! Atrodo, kad “Šiaurės jūrai” sekasi visai neblogai, asortimentas plečiasi, o man nei karto neteko nusivilti parduotuvėje įsigytomis prekėmis – nei šviežiomis, nei šaldytomis!

Kadangi “Šiaurės jūros” savininkai sveikai pamišę dėl žuvies, jie sugalvojo konkursą, kuriame dalyvauti kviečia visus norinčius! Negana to, man pasiūlė tapti to konkurse žiuri komisijos nare ir prisidėti parenkant nugalėtoją. Laimėtojo kas mėnesį laukia puikūs prizai – net 100 litų čekis prekėms parduotuvėje bei mano knyga “Izraelio skoniai”. Viskas, ką reikia padaryti, – atsiųsti savo receptą su žuvimi bei patiekalo nuotrauką. Visos konkurso sąlygos skelbiamos “Šiaurės Jūros” puslapyje. Ten nurodyta ir kur reikia siųsti savo receptus. Kviečiu visus nepasididžiuoti ir sudalyvauti!! Prizai vertingi, tikrai yra dėl ko pasistengti:)

Na, o kad jums būtų drąsiau įsivažiuoti, skelbiu savo (nekonkursinį) patiekalą. Ingredientus (krevetes) pirkau, savaime suprantama, “Šiaurės jūroje”:) Šis patiekalas labai tinkamas kokiam draugų vakarėliui, nes krevetes traškiame kokosų apvalkale galima čiupti pirštais ir mėgautis padažius į saldžiarūgštį padažą (jei pasikliaujate mano rekomendacijomis, rinkitės Buga’s granatų ir čili padažą).

Krevetės kokosų apvalkale (6-8 asm)

24 didelės lukštentos krevetės (atitirpintos)

2 stiklinės kokosų drožlių

2 stiklinės džiūvėsių

1/2 stiklinės miltų

1/2 šaukštelio druskos

1 1/2 šaukštelio kepimo miltelių

3 kiaušiniai, suplakti

Aliejus kepimui

Krevetes gerai nusausinkite popieriniu rankšluosčiu.

Dubenėlyje sumaišykite kokosų drožles ir džiūvėsius. Kitame dubenėlyje sumaišykite miltus, druską ir kepimo miltelius.  Trečiame dubenėlyje pasiruoškite plaktus kiaušinius.

Apvoliokite kiekvieną krevetę miltų mišiniu ir nupurtykite perteklių. Tada pvailgykite krevetę kiaušinio plakinyje ir galiausia apvoliokite kokosų ir džiūvėsių masėje. Suguldykite taip paruoštas krevetes ant popieriumi išklotos skardos.

DIdelėje gilioje keptuvėje įkaitinkite aliejų iki 180C, aliejaus pilite apie 3-4cm nuo dugno. Dalimis kepinkite krevetes, apversdami iš abiejų pusių, apie 3 minutes, arba kol gražiai apskrus. Išėmę iš keptuvės krevetes sudėkite ant polierinio rankluosčio skiautės, kad susigertų riebalų perteklius.

Patiekite su mėgstamais saldžiarūgščiais padažais.

Tas auksinis ruduo, kad ir kaip man nepatiktų vėsus oras, turi savo žavesio. Spalvos spalvelės, kuriomis pasipuošę parkai ir alėjos – tiesiog pritrenkiantys! Vakar, vienintelę saulėtą dieną šią savaitę, skubėjau su fotoaparatu į Vilniaus apylinkes, nes reikėjo padaryti kas savaitinį kadrą konkursui “52 frames”. Šią savaitę fotografavome gamtą. Tad mano kokursinis kadras – rudeniška Vilniaus alėja, nusėta auksinių lapų…

Tokių pat spalvų kažkodėl norisi ir lėkštėje! Juolab, kad šaldytuve pūpso į gabalus padalintas mano draugės darže užaugintas saldutėlis moliūgas! Žinau, kad visi dabar tik ir verda moliūgų sriubas, tad originalumu nepasižymėsiu:) Bet jei jūs, kaip ir aš, laikas nuo laiko pasiilgstate švelnių azijietiškų aromatų, puokštė paprastų lietuviškų daržovių su vienu kitu egzotikos elementu tuoj pat išskraidins jus į Tolimųjų Rytų pusę…:)

Man pasisekė, kad penktadienį iš darbo grįžtantis vyras parnešė pundelį kiek apvytusių, bet labai kokybiškų žalumynų – kvapnių kalendrų ir citrininio raudonojo baziliko. Įtariu, kad jos atkeliavo  tikrai ne iš Maximos, bet iš tolimų pietų kraštų. Palaikiusi šias žoles lediniame vandenyje atgaivinau jas kapitališkai, o jos kaip niekas kitas ne tik papuošė skaisčiai geltonos spalvos sriubos lėkštę, bet ir ją idealiai pagardino. Šiandien, kai pilki debesys kabo kažkur ties nosies galiuku, smagiausia sėdėti šiltuose namuose ir mėgautis vakarykšte sriuba svajojant apie atostogas, kurios kada nors juk visvien ateis…

Trinta moliūgų sriuba su imbieru ir kokosais

Šlakelis alyvuogių aliejaus

1/2 geltonojo svogūno, susmulkinto

2-3 cm imbiero šaknies, susmulkintos

3-4 česnako skiltelės, susmulkintos

2 morkos, supjaustytos griežinėliais

1/2 kg moliūgo be odos ir sėklų, supjaustyto gabaliukais

2 nedidelės bulvės, supjaustytos gabaliukais

2 litrai vištienos sultinio

Prieskonių: ciberžolės (curcuma), saldžiosios paprikos, kalendrų, čili pipirų, druskos

Kokosų pieno šlakas (arba kokosų romo – naudojau pastarąjį)

Patiekimui: paskrudintų moliūgo sėklų ir žalumynų (kalendrų – geriausia)

Puode įkaitinkite aliejų, jame apkepkite svogūnus kol jie suminkštės, tada sudėkite imbierą ir česnakus, dar pakepinkite trumpai, kol pasklis aromatas. Suberkite morkas, moliūgus ir kepinkite toliau nuolat maišydami. Supilkite sultinį ir suberkite bulves. Suberkite visus prieskonius. Virkite uždengtame puode ant silpnos ugnies, kol daržovės bus visiškai minkštos. Pabaigoje suplakite elektriniu mikseriu iki vientisos masės. Grąžinkite puodą ant viryklės, įpilkite kokosų pieno (arba šlaką kokosų romo) ir užvirinkite, tada išjunkite ugnį. Paragaukite, ar netrūksta druskos, aštrumo, saldumo. Patiekite pabarstę skrudintomis moliūgų sėklomis ir papuošę žalumynais.

Jei sriuba gavosi nepakankamai tiršta, sutirštinkite ją kiaušinio trynio ir grietinėlės (arba kokosų pieno) mišiniu: sumaišykite 1/4 stiklinės grietinėlės (10%) su tryniu ir maišant supilkite į  verdančios sriubos puodą. Iškart išjunkite ugnį.

Kartais mane užvaldo didžiulis ilgesys kiniškiems patiekalams. Dažnai prisimenu laikus, kai vizitas į “kinietišką restoraną” mums būdavo didžiausia šventė. Kiniškas (arba kinietiškas, kaip mes jį pratę vadinti) maistas buvo bene pirmoji egzotika daugeliui mūsų. Apie kiniškų patiekalų gaminimą namuose nebuvo nei kalbos – kur gi berasi ingredientų, o ir apie wok’ą kažin ar kas tada bepasvajodavo…

Užtai dabar kiniškus skonius galima išgauti be didelio vargo savo virtuvėje. Ir nors daug kas sako (ir tai tiesa!), kad mūsiškiai “kinietiški” patiekalai sueuropinti, kad jie labai skiriasi nuo autentiškųjų ir dažnai yra net skanesni, aš visai patenkinta šiuo esamu skonių deriniu, pritaikytu europiečio skonio receptoriams:) Beje, Kinijoje manęs autentiška jų virtuvė, turiu prisipažinti, tikrai iki sielos gelmių nesužavėjo…

Bet visų svarbiausia, kad iš vienos savo pažįstamos, jau ketvirtus metus dirbančios Pekine, neseniai gavau originalių kiniškų prieskonių siuntinuką:)  Tad naudodamasi proga sakau AČIŪ LINAI!!!

Tad štai ką pagaminau vakarienei – vištienos krūtinėles sezamų plutelėje, kurias pateikiau su žaliomis salotomis, užpiltomis saldžiarūgščiu sojos padažu ir virtais ryžiais.

Vištienos krūtinėlės sezamų plutelėje (4 asm)

2 vištienos krūtinėlės be odelių arba pakuotė vištienos krūtinėlių vidinės file

Druska, pipirai

Aliejaus kepimui

Marinatas: 

1 česnako skiltelė, labai smulkiai sukapota arba sutrinta

1 šaukštas ryžių acto

1 šaukštas citrinos sulčių

1 šaukštas sojos padažo

1 šaulštas aliejaus

Sezamų plutelei:

1 kiaušinis

3 šaukštai sezamų

3 šaukštai miltų

Druskos

Žiupsnelis čili pipirų arba kinietiško 5 prieskonių mix’o

Krūtinėles supjaustykite išilgai, kad gautųsi plokšti kepsneliai. Jei naudojate vidines file, jas palikite nepjaustytas. Pabarstykite druska ir pipirais. Dubenėlyje sumaišykite visus marinato ingredientus ir sumerkite vištienos krūtinėles. Palikite pasimarinuoti bent pusvalandžiui kambario temperatūroje arba kelioms valandoms šaldytuve.

Gilioje lėkštėje arba dubenėlyje suplakite kiaušinį. Kitame dubenėlyje sumaišykite sezamus, miltus, druską ir prieskonius. Įkaitinkite aliejų gilioje keptuvėje. Kiekvieną vištienos gabalėlį pavilgykite kiaušinio plakinyje ir gausiai apvoliokite sezamuose. Dėkite į įkaitintą keptuvę ir kepkite po 2-3 minutes kiekvieną pusę. Išėmę sudėkite ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų riebalų perteklius.

Patiekite su virtais ryžiais ir azijietiškomis salotomis.

Azijietiškos salotos

4 saujos stambiai supjaustytų žalumynų (špinatų, ledinių salotų, burokėlių lapų, sultenių, pekino salotų ar kt)

3-4 svogūno laiškai

1 morka, supjaustyta lazdelėmis arba plonomis juostelėmis (daržovių skustuku)

1/2 čili pipiro, supjaustyto griežinėliais

2-3 šaukštai lengvai paskrudintų žemės riešutų, sukapotų

Padažui:

1 česnako skiltelė, labai smulkiai sukapota

1 šaukštas sojų padažo

2 šaukšteliai ryžių acto

2 šaukšteliai medaus arba rudojo cukraus

2 šaukštai aliejaus

Sumaišykite visus padažo ingredientus ir juo palaistykite paruoštas daržoves. Prieš patiekiant pabarstykite žemės riešutais.

Receptas adaptuotas iš Kwestia Smaku. 

Prieš gerus 6 metus, kuomet dirbau dabar jau neegzistuojančioje kompanijoje, leidusioje tokius legendinius žurnalus kaip “Istorijos”, “Nuo…Iki”, vis dar rinkoje esanti “Virtuvė” (beje, šis žurnalas buvo visiškas mano “kūdikis”, tuomet atvežtas kaip idėja iš Lenkijos ir sėkmingai mūsų šaunios komandos pradėtas leisti Vilniuje prieš pat įsisiūbuojant didžiajai krizei…), susipažinau su unikalia asmenybe – didžiausiu konjako žinovu Juozu Kabašinsku. Šiam žmogui esu dėkinga, nes jis man atvėrė duris į prabangių gėrimų pasaulį. Tai jo dėka pažinau šimtmečius istorijos skaičiuojančius prancūziškus konjakus ir ypatingus škotiškus viskius, tūkstančius eurų kainuojančius kolekcinius šampanus, aromatingus kalvadosus ir švenius armaniakus… Grįžus į Lietuvą iš Izraelio pagaliau ir vėl  patekau į malonią p. Juozo kompaniją ir tokiu būdu vėl su malonumu nėriau į prancūziškų gėrimų ir prancūziškos kulinarijos vandenynus.

P. Juozas man net paskolino knygą, kuri jos autorių, konjako namų Jean Fillioux savininkų, dedikuota pačiam p. Juozui.

Su prancūziška elegancija išleistoje knygoje yra keletas puikių receptų, ir visi jie pasižymi viena savybe: produktų sąrašas apsiriboja vos 5-6 ingredientais. Užtai beveik į kiekvieną gaminant siūloma šliukštelti šlaką balto ar raunodo vyno, o pabaigoje patiekalą pagardinti prabangiuoju Jean Fillioux konjaku.

Kadangi aš dabar visada po ranka turiu nuostabaus prancūziško gastronominio konjako, įsigyto J. Kabašinsko parduotuvėje “Konjako namai”, pasigaminti vieną ar kitą klasikinį prancūzišką valgį man – vieni juokai.

Šį kartą siūlau išmėginti vyne troškintą triušį su Provanso žolelėmis ir saulėje džiovintais pomidorais. Nuostabus pasilepinimas žvarbų savaitgalio vakarą!

Provanso triušis toškintas baltame vyne su saulėje džiovintais pomidorais (6 asm)

1 triušis, padalintas į 8-10 gabalėlių

2 šaukštai alyvuogių aliejaus

1 svogūnas, supjaustytas

3 česnako skiltelės

4-5 juostelės rūkyto kiaulienos kumpio, smulkiai supjaustytos

1 stiklinė sauso baltojo vyno

1 indelis saulėje džiovintų pomidorų

1 šaukštelis Provanso žolelių, lauro lapelis, druskos ir pipirų

Šlakelis konjako

Įkaitinkite špižinį troškintuvą, įpilkite aliejaus ir jame apkepinkite triušieną iš visų pusių, kol gražiai apskrus. Išimkite į lėkštelę. Suberkite svogūnus, česnakus ir kumpį, ir toliau kepkite maišydami. Kai svogūnai suminkštėja, supilkite vyną ir gerai pagramdykite troškintuvo dugną. Sudėkite atgal į puodą triušieną, suberkite saulėje džiovintus pomidorus, įberkite Provanso žolelių, druskos ir pipirų, įmeskite lauro lapą. Uždenkite ir troškinkite valandą laiko, eigoje apversdami triušienos gabalėlius, kad prisigertų padažo skonio. Pa2ioje pabaigoje įpilkite šlakelį konjako ir patroškinę dar porą minučių išjunkite ugnį.

Patiekite su bulvių koše arba su makaronais bei šviežių daržovių salotomis. Aš šįkart pasirinkau garbanotojo kopūsto salotas. Smulkiai supjausčiusi kopūstą jį sumaigiau rankomis, kad išsiskirtų sultys. Įbėriau truputį cukraus, smulkios druskos ir šlakelį graikišų riešutų acto bei alyvuogių aliejaus. Pabaigoje įmaišiau supjaustytus ridikėlius ir kelis susmulkintus svogūno laiškus.

Mano gyvenime – ir vėl virtinė pokyčių. Mane geriau pažįstantieji net nesistebia, nes ramus ir nuoseklus gyvenimas – tikai ne man:) Užtai visus pasitaikančius iššūkius griebiu ilgai nesvarstydama, ir dėl to dar neteko gailėtis.

Turbūt pastebėjote, kad įrašų dažnumas pastaruoju metu ėmė mažėti… Viskas dėl to, kad nėriau atgal į karjerą, tad nuo ryto iki vakaro esu biure, bet ne virtuvėje. Prie kompiuterio, tačiau ne blog’o rašymo tikslais:) Tad laisvo laiko, kaip suprantante, lieka nedaug ir jis tampa tokiu brangiu….

Užtai savaitgaliai – tai metas, kada puolu į išsiilgtą virtuvę ir galiu nuo ryto iki vakaro skambinti puodais arba spragsėti aparatu. Bėda ta, kad viską surašyti į blog’ą taip pat reikia laiko. Todėl nepažadu, kad būsiu drausminga artimiausias kelias savaites, kol viskas susidėlios į vienokius ar kitokius rėmus.

O kadangi šiandien – Helovyno pusryčiai, tai juos reikia švęsti privalomai su moliūgais (tinka ir tie, kuriais, išskabtuotais, vakar gasdinote kaimynus ir draugus:)). Siūlau skanų, gražų ir ganėtinai sveiką patiekalą – varškės blynelius su moliūgais ir avižų dribsniais.

Varškėčiai su moliūgais ir avižų dribsniais (2-3 asm)

2 kiaušiniai

Žiupsnelis druskos

2-4 šaukšteliai cukraus

250g varškės

200-300g moliūgo, sutarkuoto vidutinio smulkumo tarka (tokia tarp burokinės ir bulvinės)

4-5 šaukštai smulkių avižinių dribsnių

Apie 1 stiklinė miltų

Aliejaus kepimui

Kiaušinius suplakite su druska ir cukrumi, įmaišykite varškę ir viską gerai išmaišykite. Sudėkite tarkuotus moliūgus, suberkite avižinius dribsnius ir miltus. Pradėkite nuo nepilnos stiklinės – miltų reikės priklausomai nuo to, kokio šlapumo varškė, kokia moliūgo rūšis. Tešla turi būti tvirta, kad blynelius galima būtų formuoti rankomis, o ne skysta, kurią reiktų kabinti su šaukštu.

Susišlapinkite rankas ir formuokite norimo dydžio paplotėlius. Suformavę vieną vėl gerai susišlapinkite rankas – taip tešla nelips prie delnų.

Gilioje keptuvėje įkaitinkite aliejų ir jame iš abiejų pusių ant vidutinės ugnies apkepinkite varškėčius, kol gražiai paruduos.

Patiekite su duduoju cukrumi, mėgstama uogiene arba grietine.

Kai kažkurią dieną pirkau kale – lapinių kopūstų puokštę, šalia buvęs pirkėjas mane nužvelgė ir nedrąsiai paklausė, ką iš jos ketinu gaminti. Supratau, kad ne visiems kale jau yra prijaukinta daržovė, ir daugelis vis dar baiminasi su ja prasidėti, nes nežino nei ką gaminti, nei kokio rezultato tikėtis.

Be mano aprašytų čipsų, su lapiniais kopūstais galima pasigaminti begales patiekalų ir pagardų. Kai kur kale gali pakeisti špinatus, kai kur ji papildys vitaminizuotą rytinį kokteilį, su kale galima virti troškinius, kepti fritatas ir omletus, iš kale galima gaminti pesto, ji tinka azijietiškiems stir-fry… Svarbiausia, ką reikia žinoti – prieš gaminant reikia nuplėšyti lapelius nuo storo koto, kuris nėra valgomas (o gal ir valgomas, aš nežinau, nebandžiau:)). Dažniausiai net ir pakepinta kale nesuminkštėja tiek, kad sukristų kaip kokie špinatai, tad aš dažnai įpilu kelis šaukštus verdančio vandens, kuris garuodamas ją kaipmat suminkština.

Bet be visų mano paminėtų patiekalų, lapiniai kopūstai puikiausiai tinka ryškiaspalvei daržovių sriubai. Paprastai aš kiekvieną savaitgalį, kai turiu daugiau laiko, išsiverdu didelį puodą naminio vištienos sultinio. Tada tą sultinį savaitės dienomis naudoju vis kitokiai sriubai išsivirti. Užtrunku labai trumpai, ir po darbo galim visi mėgautis šviežia skania sriuba.

Tad ši lapinių kopūstų sriuba – iš mano kas savaitinio repertuaro:) Jei turite vištienos (ar kitokio) sultinio, tuomet prireiks kelių morkų ir bulvių, supjaustytų kubeliais, bei pasmulkinto lapinio kopūsto. Lapinį kopūstą suberkite į puodą tada, kai jau morkos ir bulvės bus beveik visiškai minkštos, nes tas kopūstas virs vos kelias minutes ir taps minkštas. Galite sriubą dar pagardinti šviežiais žalumynais, kad būtų sočiau – įdėti virtos vištienos gabalėlių, kas mėgsta, – patiekti ją su grietine.

Panakota – tai desertas, pažįstamas visiems, ir paprastai visų labai mėgiamas. Jei besiruošdami kokiam vakarėliui abejojate kokį patiekti desertą, rinkitės safe bet – arba šokoladą, arba panakotą! Labai paprastai paruošiamas, nereikalaujantis kokių nors ypatingų ingredientų ar virtuvinės technikos, neužimantis laiko ir svarbiausia, su garantuotu rezultatu.

Tačiau kaip bebūtų keista, iš vos 3 (pieno, cukraus ir želatinos) produktų ruošiama idealioji panakota nėra toks jau paprastas uždavinys. Jei įdėsite pernelyg daug želatinos – masė gausis it guminė. Jei pagaminsite per saldžią, tuomet iš gaivaus deserto jis virs pernelyg sočiu. Jei sugalvosite “pataupyti” ant grietinėlės riebumo (kas man labai įprasta – vis mėginu 36% grietinėlę pakeisti 10%, žinoma, jei jos nereikia suplakti iki standžių putų:)), tuomet vietoje kreminės konsistencijos gausis vaikiškos pieno žele masė.

Šįkart ruošiau ne klasikinę panakotą su vanile, bet egzotiškai atrodančią žalios spalvos pistacijų panakotą. Jai paruošti reikia turėti pistacijų tyrės (parduodama tik specializuotose konditerijos parduotuvėse). Vos šaukštas tos tyrės užtikrina skaisčiai žalsvą spalvą ir nuostabų pistacijų aromatą. Cinamono lazdelė šiame derinyje suteikia desertui gardų akcentą, o pistacijų riešutai patiekiant tarsi uždaro tobulybės ratą:)

Pistacijų panakota (4 asm)

3 lapeliai želatinos (arba 1.5 šaukštelio želatinos milteliais)

250 ml grietinėlės (36%)

250ml pieno (riebaus arba pusriebio)

2.5 šaukštai cukraus

1 šaukštas pistacijų pastos

1/2 cinamono lazdelės (apie 3 cm)

Šlakelis augalinio  arba kokosų aliejaus formelėms patepti

Želatinos lapelius pamerkite į šaltą vandenį ir palikite išbrinkti. Jei naudojate sausos želatinos miltelius, juos užpilkite 1 – 1.5 šaukšto šalto vandens ir taip pat palikite išbrinkti.

Supilkite grietinėlę ir pieną į puodą, suberkite cukrų ir užkaiskite. Kai pienas šiek tiek sušils, įmaišykite pistacijų pastą ir įmeskite cinamono lazdelę. Kai skystis pradės virti, tuoj pat nukelkite nuo ugnies ir uždenkite puodą dangčiu. Palaikykite 10 min., kad visi skoniai susimaišytų, prisigertų cinamono aromato. Tada išimkite cinamono lazdelę ir išmeskite. Įmaišykite želatiną (išbrinkusius lapelius nuspauskite rankomis, kad visas vanduo ištekėtų). Gerai išmaišykite ir įstatykite puodą į ledinio vandens vonelę, kad panakotos masė pravėstų. Kol ji vės, laikas nuo laiko pamaišykite, kad nesusidarytų viršuje plėvelė.

Kol masė aušta, paruoškite formeles: jų vidų ištepkite augaliniu ar kokosų aliejumi. Kai panakotos masė atvės, supilstykite ją į indelius ir padėkite į šaldytuvą bent valandai, kol panakota sustings.

Prieš patiekiant aštriu peiliu apipjaukite aplink kiekvieną indelį, atlaisvindami panakotos kraštelius. Tada trumpam įkiškite indelio apačią į karštą vandenį (tiks iš krano!) ir iškart apverskite indelio turinį į lėkštę. Patiekite pabarstę skaldytais pistacijų riešutais ir  pabarstę cukraus pudra.

Kuo šalčiau, tuo labiau norisi karštų ir maistingų troškinių, kurie ne tik pasotina, bet ir sušildo. Kadangi savaitgaliais būna mūsų su vyru didieji savaitės prasibėgimai, ir kiekvienas praristenam po 10-11km, tai po tokio sportinio krūvio abu būname nusipelnę skanios ir sočios vakarienės. Šiandien nė nebuvo abejonių, kad gaminsiu chilli con carne (čili kon karne). Ir neklauskit kodėl, nes atsakymo neturiu:)

Chilli con carne pasauliui pristatė Amerikos pietvakarinė dalis, Teksasas, kuriame itin didelė meksikiečių bendruomenė. Šiandien jau niekas dorai nežino, ar šis patiekalas labiau amerikietiškas, ar autorinės teisės priklauso būtent Meksikai, bet niekam nekyla abejonių, kad meksikietiški skoniai čia dominuoja.

Maniškė čili sriuba, kaip dažnai ją vadina žmonės, buvo gaminama ne tradiciškai su malta jautiena, bet su kalakutiena. Šiaurės miestelyje atradau firminę Arvi kalakutienos parduotuvę, tad surizikavau ir nusipirkau maltos ktūtinėlių mėsos (surizikavau, nes paprastai mėsą malu pati arba įdėmiai žiūriu, kad man sumaltų tą gabalėlį, kurį pati pasirinkau, bet ne viską, kas po ranka papuolė, ar kas atliko). Kalakutiena kurkas liesesnė nei jautiena, tad aktyviai gyvenantiems žmonėms patartina rinktis būtent šią mėsą. Užtai tam, kad išgauti specifinį patiekalo skonį, į troškinį įmaišiau pakepintos rūkytos šoninės ir chorizo dešros:)

Raudonąsias pupeles, vietoj to, kad rinkčiausi lengvesnį variantą ir naudočiau konservuotas, aš iš anksto išmirkiau vandenyje. Na nemėgstu aš konservuotų dalykų ir jų stengiuosi išvengti. Tačiau ne visuomet tai gaunasi – štai pomidorai į čili sriubą keliavo būtent iš konservų…

Kai apsipirkinėjau šiandien viename prekybos centrų, sutikau gerą bičiulę. Puolėme plepėtis, ką šįvakar gaminsime. Vos pradėjusi pasakoti jai apie chilli con carne, pamačiau besišypsančią savo draugę: “pažiūrėk į mano krepšį”- pirštu bakstelėjo ji į krūvą produktų. Ir kaip jūs manote, ką aš ten pamačiau? Ogi visus čili sriubai reikalingus ingredientus:)) Tad srėbdama pirmąjį šaukštą karštos tirštos kalakutienos čili kon karne, žinojau, kad dar mažiausiai prie vieno stalo žmonės šiandien valgo tą patį patiekalą:)

Chilli con carne su kalakutiena ir chorizo dešra (6 asm)

2 šaukštai alyvuogių aliejaus

1 chorizo dešra, supjaustyta gabaliukais (arba pakelis supjaustytos chorizo dešros, kurią galite rasti Rimi)

100g rūkytos šoninės, supjaustytos gabaliukais

1 svogūnas, supjaustytas gabaliukais

1 lauro lapas

500g maltos kalakutienos (naudojau maltą krūtinėlių mėsą)

1 šaukštas malto kumino

2 šaukšteliai maltų kalendrų

1.5 šaukštelio džiovinto oregano

aitrių ir saldžių maltų čili pipirų (pagal skonį)

3 skiltelės česnako, smulkiai sukapotos

250g raudonųjų pupelių, per naktį išmirkytų vandenyje (arba 4 indeliai po 400g konservuotų raudonųjų pupelių)

2 indeliai (po 400g) konservuotų pomidorų savo sultyse

Druska, pipirai

Patiekimui: grietinė, kapotos kalendros arba petražolės, tabasco padažas, šviežias batonas arba virti ryžiai, guacamole

Dideliame troškintuve įkaitinkite aliejų ir jame kepinkite supjaustytą šoninę ir chorizo dešrą, kol apskrus. Išimkite į atsikrą lėkštę ir trumpam atidėkite į šalį. Į troškintuvą suberkite svogūnus ir lauro lapą ir toliau kepinkite maišydami, kol svogūnai pilnai suminkštės. Tada sudėkite maltą mėsą ir toliau kepinkite maišydami, kol mėsa pašviesės. Suberkite prieskonius: kuminą, kaledras, oregano, čili pipirus, sukapotus česnakus, ir dar pakepinkite maišant kelias minutes.

Pabaigoje supilkite pupeles (jei naudojate konservuotas – nupilkite skystį), konservuotus pomidorus savo sultyse ir 1/2 stiklinės vandens, įberkite druskos ir grūstų juodųjų pipirų, uždenkite dangčiu, sumažinkite ugnį ir palikite troškintis. Jei naudojate išmirkytas pupeles, troškinti teks valandą, jei konservuotas,- užteks ir 40min. Pabaigoje paragaukite, ar pupelės minkštos, ar netrūksta druskos, pipirų.

Patiekite su grietine ir šviežiomis kapotomis kalendromis arba petražolėmis, su tabasco padažu, su ryžiais arba šviežio batono riekele. Prie šio patiekalo, savaime suprantama, labai tiks guakamolė!!

Tas metų laikas, kai prasideda nesibaigianti pilkuma ir šlapdriba, susijęs su ypatingu  ryškiaspalvių ir ryškiakvapių (gerą žodį sugalvojau, tiesa?:)) patiekalų poreikiu. O kas gali būti dar ryškiau už indiškus aromatus?  Tie nepakartojami indiški aromatai, kurie švelniai įsigeria į namų kampelius, tiesiog sukurti  jaukumui ir šilumai, tiesa?

Mano anyta gyvena name, kuriame butą nuomojasi šeima iš Indijos. Kaskart kai einu pas ją į svečius, visa erdvi laiptinė (tam namui – daugiau nei 100 metų, tad galite įsivaizduoti erdves, kur kiekvienam aukštui nepagailėta visų 4 m aukščio sienų!!)  tiesiog persismelkusi indiškų patiekalų kvapais. Kol užlipu iki penkto aukšto, jau esu žvėriškai alkana! Mėginu tik įsivaizduoti, jei visi to namo gyventojai būtų indai, arba visi iki vieno imtų ir pagamintų po indišką patiekalą….

Kai indiškus patiekalus gaminu savo virtuvėje, paskui dar porą dienų viskas kvepia kariais… Ypač tai jaučiasi parėjus iš lauko. Bet man šis kvapas – nė kiek neerzinantis. Tai tarsi kokie nostalgiški lašeliai, nuo kurių atgyja visi kelionių į Aziją prisiminimai… Rudenį, kai iki atostogų – ilgi laukimo mėnesiai, tie prisiminimai  ypač malonūs.

Todėl jei norite, kad ir jūsų namai pakviptų Indija, paruoškite namiškiams šį maistingą vištienos karį.

Indiškas vištienos karis su moliūgais (4 asm)

200g natūralaus skonio jogurto

1/2 šaukštelio ciberžolės (kurkuma)

1 šaukštelis saldžios raudonosios paprikos miltelių

3 vištienos krūtinėlės, supjaustytos kąsnio dydžio gabaliukais

2 nedideli svogūnai, labai smulkiai supjaustyti

4 skiltelės česnako, susmulkintos

1 stiklinė sutarkuoto moliūgo

1 šaukštelis sutarkuotos imbiero šaknies

1 čili pipiras, supjaustytas juostelėmis

2 šaukštai kokosų aliejaus

žiupsnelis malto kardamono

1/2 šaukštelio malto cinamono

1.5 šaukštelio malto kumino

1.5 šaukštelio maltos kalendros

1-2 laimo lapeliai

2-3 curry lapeliai

100ml  kokosų pieno

Cukraus, druskos

2-4 šaukštai kokosų drožlių

Pateikimui:

2 šaukštai skrudintų kapotų migdolų

kapotų  saliero lapų

Virtų basmati arba jasmin ryžių

Jogurtą sumaišykite su ciberžole ir paprika, ir iš visų pusių šiuo mišiniu aptepkite vištienos gabalėlius. Palikite pasimarinuoti mažiausiai 4 valandoms kambario temperatūroje. Galima palikti marinuotis pernakt.

Sumaišykite supjaustytus svogūnus su susmulkintais česnakais, sutarkuotu moliūgu, imbieru, čili pipirais. Pasidėkite šį mišinį atskirai.

Sandariai užsidengiančiame troškintuve įkaitinkite aliejų arba kokosų aliejų ir suberikite visus prieskonius: kardamoną, cinamoną, kuminą ir kalendras, įmeskite laimo ir curry lapelius. Pakepinkite, kol prieskoniai paskleis kvapą. Tada supilkite svogūnų mišinį, ir toliau maišydami kepinkite. Pabaigoje į troškintuvą suverskite marinuotą vištieną kartu su visu marintau (jogurtu), ir kepinkite keletą minučių, kol padažas ims burbuliuoti. Supilkite kokosų pieną, įberkite cukraus (pradžiai šaukštelį), druskos (pradėkite nuo 1.5 šaukštelio rupios druskos), užvirinkite, sumažinkite ugnį, sandariai uždenkite ir palikite troškintis 45-60 min. Pabaigoje suberkite kokosų drožles,( berkite priklausomai nuo to, kokio tirštumo padažo pageidaujate).

Pateikite karį pabarstę kepintais migdolais ir kapotais salierų lapeliais, su virtais ryžiais ir šviežiais čili pipirais tiems, kuriems nepakanka aštrumo:)

Suintrigavau su tuo rykliu, tiesa??:) Ir pati buvau “pričiupta”, kai “Šiaurės Jūroje” pamačiau pakuotę su ryklio kepsniais. Atrodė puikiai – baltos žuvies stori pjausniai. Tik dėk į keptuvę ir po kelių minučių vaišinkis…

Ne, ryklio aš niekuomet nebuvau gaminusi. Net valgiusi nebuvau. Ir net parduotuvės šeimininkai dievagojosi, kad pirmąkart atsivežė šios prekės ir patys dorai nežino, ką su ja daryti. Pasirodo, kad rykliena – populiariausias garsiojo “fish and chips” ingredientas Australijoje. Skirtingai nei Anglijoje, kur traškiems riebaluose virtiems žuvies gabaliukams naudojama menkė, Australijoje menkės nei su žiburiu nerastum. Užtai ryklių – nors vežimu vešk:) Tai “Šiaurės jūra”, matyt, ir surizikavo, atsivežė:) Beje, už labai patrauklią kainą,- 40lt už kilogramą.

Jei rimtai, tai per pastarąsias dvi dienas, kol ruošiausi tą ryklį gaminti, sužinojau apie ryklieną beveik viską:) Visų pirma tai, kad išdarinėti ryklį (o ir ne visos tų ryklių rūšys valgomos!) reikia mokėti. Mat rykliai šlapinasi per odą, tad jei skubiai pagavus tą ryklį jo tinkamai žvejai neapdirba, amoniako kvapas patiekale – garantuotas! Mano nusipirktasis ryklys tikrai nei amonjaku, nei kokiu kitokiu dalyku nesmirdėjo, uosčiau jį ypač akylai:) Bravo australams žvejams.

Ryklys – labai sausa ir liesa žuvis. Valgoma tik balta ryklio mėsa, tuo tarpu raudonos spalvos mėsa nupjaunama (parduodami šaldyti kepsneliai jau paruošti taip, kad viskas, k0 nereikia, jau pašalinta). Kepant odos nereikia nupjauti, nes ji padeda kepsniui nesubyrėti. Ryklys, kaip ir kardžuvė, labai tinkamas kepti griliuje, jį paprastai supjausto gabaliukais ir suveria ant iešmo. Tačiau ne prastesnis rezultatas gaunasi ryklį kepant keptuvėje. Tik reiktų bent kelias valandas pamarinuoti, ir nepagailėti aliejaus, kad iškepęs nebūtų toks sausas.

Aš sugalvojau, kad gaminsiu ryklio teriaki patiekalą. Jam nieko labai ypatingo nereikia – tik teriaki padažo, kurio pilna bet kuriame supermarkete. Patiekalą gaminau pirmąkart ir iškart sveičiams (ir truputį jaudinausi, – kas bus, jei žuvis bus nevalgoma??), bet visi svečiai liko sužavėti rykliena. Mane nustebino, kad žuvies konsistencija (marinavau pernakt, ir negailėjau aliejaus kepant) visai nebuvo sausa, atvirkščiai – sultinga ir minkšta. Tikrai rekomenduoju išbandyti.

Ryklio kepsniai teriaki (4 asm)

4 ryklio kepsniai, atitirpinti

Marinatui:

1 šaukštelis sezamų aliejaus

2-3 česnako skiltelės, susmulkintos

1/2 stiklinės teriaki padažo

1 šaukštas citrinos sulčių

1 šaukštas rudojo cukraus

1 šaukštas aliejaus

Kepimui:

Aliejaus

Patiekimui – virti ryžiai, kalendrų lapeliai

Marinatui skirtus ingredientus sumaišykite tarpusavy ir juo ištepkite ryklio kepsnius. Kepsnius su visu padažu sudėkite į sandariai užsidarantį maišelį (zip-lock) ir palikite marinuotis min kelias valandas šaldytuve, geriausia – pernakt.

Pireš kepant išimkite iš šaldytuvo, kad žuvis pasiektų kambario temperatūrą.

Gilioje keptuvėje įkaitinkite aliejų. Išimkite žuvis iš marinato (marinato neišpilkite, jo prireiks padažui), gerai nusausinkite popieriniu rankšluosčiu (būtinai nusausinkite, nes teriaki padažas labai kepdamas svyla) ir dėkite į įkaitintą keptuvę. Kepkite iš abiejų pusių po 3-4 min..

Likusį padažą supilkite į nedidelį puodą ir užvirkite. Paragaukite, jei skonio pernelyg daug – praskieskite trupučiu vandens. Jei trūksta druskos, įpilkite šlakelį sojos padažo. Pagardinkite trupučiu citrinos sulčių, jei trūksta, įberkite cukraus.

Patiekite su virtais ryžiais, pabarstę kalendrų lapeliais ir palaistę padažu.

Varškės apkepas – tai vienas tų iš vaikystės atėjusių nostalgiškų patiekalų, kuriuos valgydama niekada nejaučiu sotumo jausmo:) Galėčiau kepti apkepą nors ir kas savaitgalį, tik vis kantrybės neturiu laukti, kol geltona masė, nuo kurios kvepia visi namai, pagaliau iškeps:) Varškėtukai (virti arba kepti) – kur kas greitesnis rezultatas:)

Bet šiandien nutariau pasilepinti būtent varškės apkepu. Mano mama apkepus kepdavo į varškės masę įmaišydama virtų ryžių, makaronų. O aš pagalvojau, kad čia turėtų labai tikti ir avižiniai dribsniai, kuriais labai mėgstu gardinti kitus kepinius, tokius kaip cukinijų ir morkų blyneliai ar varškėčiai. Apkepą dar pagardinau vanile ir džiovintomis spanguolėmis, o patiekiau su grietine, klevų sirupu ir mėgstamais džemais.

Varškės apkepas su manais ir avižiniais dribsniais

3 kiaušiniai

1/2kg varškės (naudojau liesą 0.5%)

3 šaukštai manų kruopų

4-5 šaukštai smulkintų avižinių dribsnių

Žiupsnis druskos

4 šaukštai cukraus (arba pagal skonį)

1 šaukštelis vanilės pastos

Saujelė džiovintų spanguolių

Sviesto kepimo indo patepimui

Džiūvėsių kepimo indo pabarstymui

Įkaitinkite orkaitę iki 180C.

Dubenyje išplakite kiaušinius, sudėkite varškę, manų kruopas, avižinius dribsnius, įberkite žiupsnelį druskos ir cukrų, įdėkite vanilės pastą ir visą masę gerai išsukite. Pabaigoje įmaišykite nuplautas džiovintas spanguoles.

Kepimo indą ištepkite sviestu ir visą dugną bei kraštus pabarstykite džiūvėsiais. Sukrėskite varškės masę, sulyginkit paviršių. (aš iki šios stadijos dažnai viską padarau iš anksto – pvz., iš vakaro, arba prieš einant į sporto klubą, ir orkaitę nustatau automatiniam įjungimui ir išjungimui). Ant viršaus užberkite kelis gabalėlius sviesto (apie 1/2 šaukšto, ne daugiau). Kepkite 40 minučių, arba tol, kol viršus paruduos, o masė visiškai iškeps. Išėmę iš orkaitės palaukite apie 10 minučių, tik tada pjaukite.

Patiekite apkepą karštą su grietine, uogiene, klevų sirupu ar kitu mėgstamu pagardu.

Man būna juokingiausia, kai žmonės, pamatę pilną midijų puodą, aikčioja iš nuostabos: “tu moki jas pagaminti???” Paruošti midijas taip paprasta, kad šios užduoties drąsiai gali imtis pirmokas. Žinoma, būtiniausia sąlyga – nusipirkti šviežių midijų. O tai Lietuvoje jau nėra misija neįmanoma! Kriaukles veža ir “Šiaurės jūra”, ir kai kuriuose prekybcentriuose galima užtikti tam tikromis savaitės dienomis.

Midijoms nereikia jokių ypatingų produktų nei prieskonių – viską dažniausiai turite po ranka, arba visos prekės kuo lengviausiai įsigyjamos pačioje artimiausioje parduotuvėje. Ir nors būdų kaip paruošti midijas yra begalės, aš dažniausiai renkuosi klasiką – troškinu jas balto vyno padaže. Lietuvoje, restoranuose pateikiant midijas, dažnai mėgstama padažą paskaninti grietinėle ar sviestu. Tačiau man toks būdas nepatinka – gaunasi per sunku, pernelyg sotu. Midijos, turėdamos labai didelę baltymų koncentraciją, yra ganėtinai sotus patiekalas, nepaisant to, kad šiukšlių (tuščių kriauklių) lieka nepalyginamai daugiau nei valgomos jų dalies:) Tad lengvas balto vyno padažas čia atstoja ir sriubą ir padažą. Skaniausia midijas pateikti su skrudintomis bulvytėmis arba šviežio prancūziško batono riekele.

Midijos išverda labai greitai – joms užtenka vos 5-6 minučių, ir visos kriauklės jau būna pilnai atsidarę. Tai ir yra ženklas, kad patiekalas paruoštas. Tačiau prieš suberiant kriaukles į puodą reikia kruopščiai kiekvieną nuplauti, nugramdyti prilipusius nešvarumus, ir išmesti visas tas kriaukles, kurios atsidarę arba suskilę, pažeistos. Jei kriauklė atsivėrusi tik šiek tiek, pamėginkite gana smarkiai stuktelti į kriauklės kraštą ir padėti kelioms minutėms – jei kriauklė užsidarys, vadinasi ji tinkama valgymui. Jokiais būdais nerizikuokite, nevirkite neatsidariusių ir pažeistų kriauklių, juolab nevalgykite tų, kurios virimo metu neatsidarė, nes rizikuojate kaip reikiant apsinuodyti skrandį!!

Šįkart pateiksiu jums du pačius savo mėgstamiausius padažus, kuriuose troškinu midijas – klasikinį  a la mariniere (pranc) (ir šio padažo  improvizaciją)  bei pikantišką pomidorų padažą. Išmėginkite abu ir parašykite, kuris jums labiau patiko:)

Moules a la mariniere. Midijos balto vyno padaže 

1 kg šviežių midijų

2-3 šaukštai alyvuogių aliejaus

1/2 svogūno, supjaustyto plonomis plunksnelėmis

1/2 stiklinės balto vyno

Druskos ir šviežiai grūstų juodųjų pipirų

Šviežių kapotų petražolių patiekimui

Midijas nuplaukite, nuvalykite, laikykite sietelyje.

Dideliame puode įkaitinkite aliejų ir jame ant nedidelės ugnies kepinkite svogūnus. Kai šie suminkštės, supilkite vyną ir įpilkite pusę stiklinės vandens, įberkite druskos, šviežiai grūstų juodųjų pipirų. Pavirinkite 3-4 minutes, tada suverskite midijas, puodą uždenkite ir virkite 5-6 minutes, kol visos midijos atsidarys. Maždaug viduryje virimo midijas išmaišykite, kad viršuje esančios kriauklės patektų į verdantį balto vyno padažą. Prieš patiekiant paragaukite padažo – dažniausiai verdant midijas jis prasiskiedžia, tad reikia šiek tiek pasūdyti ar pašlakstyti citrinų sultimis.

Interpretacija: Midijos balto vyno ir pankolių padaže

Be išvardintų produktų, pasiruoškite 1/2 nedidelio pankolio ir žiupsnelį pankolio sėklų. Pankolį supjaustykite plonomis juostelėmis ir apkepinkite aliejuje kartu su svogūnais. Toliau laikykitės tų pačių instrukcijų, tik padažą dar papildomai pagardinkite pankolio sėklomis. Gausite midijas su švelniu anyžiaus prieskoniu.

Midijos pikantiškame pomidorų padaže

1 kg šviežių midijų

4 šaukštai alyvuogių aliejaus

3 česnako skiltelės, susmulkintos

1 indelis konservuotų pjaustytų pomidorų savo sultyse

1/2 stiklinės balto sauso vyno

Druskos, čili pipirų, žiupsnelis cukraus, šviežiai grūstų juodųjų pipirų, šviežių kapotų kalendrų arba čiobrelių patiekimui

Midijas nuplaukite, nuvalykite ir laikykite sietelyje.

Dideliame puode įkaitinkite aliejų ir jame trumpai apkepinkite česnakus. Supilkite pomidorus, vyną supilkite į pomidirų skardinę, pateliuskuokite ir supilkite į puodą, įberkite druskos, čili pipirų, truputį cukraus, daug juodų grūstų pipirų ir viską užvirkite. Pavirinkite 3-4 minutes, tada suverskite midijas, puodą uždenkite ir virkite 5-6 minutes, kol visos midijos atsidarys. Maždaug viduryje virimo midijas išmaišykite, kad viršuje esančios kriauklės patektų į verdantį pomidorų padažą. Prieš patiekiant paragaukite padažo – dažniausiai verdant midijas jis praranda sūrumą ir reikia šiek tiek pasūdyti ar pašlakstyti citrinų sultimis.

Jaučiuosi nesmagiai, kad užuot gaminusi šventinius patiekalus ir jų receptais besidalinusi su jumis, atklįstu į savo blog’o erdvę rečiau, nei bet kada anksčiau. Tam, be jokių abejonių, yra keletas rimtų priežasčių. Ir apie jas visas – iš eilės.

Pirmų pirmiausia, tai pastarosiomis savaitėmis pagaliau atsikrausčiau į savo tikruosius namus, kurie nuo rugpjūčio buvo virtę tikra statybų aikštele. Griovėm sienas, ardėm grindis, keitėm kambarius taip, kad buvusioje virtuvėje atsirado miegamasis, miegamąjame – darbo kambarys, o virtuvė, savaime suprantama, pagaliau užėmė jai skirtą – centrinę namų vietą:) Atrodo, kad pastaraisiais mėnesiais nedaug ką kitko ir bedarau, kaip tik pakuojuosi ir persipakuoju dėžes, ieškau pakeliuj pasimetusių daiktų, ir mėginu surasti visiems gausiems rakandams savo vietas, o paskui kankinuosi jų beieškodama… Todėl tiek šeimininkavimas, tiek fotografavimas buvo ne pirmas prioritetas, užtai skudurai, valymo skysčiai ir kitokie švarinimosi rūpesčiai su kaupu užpildė visą laisvalaikį:) Tačiau nepraraskite vilties ir kantrybės: šventėms ruošiu ilgą sąrašą patiekalų iš gausybės naujausių žurnalų, parsivežtų iš šventinio užsienio, tad sekite blogo įrašus:)

Tarsi šio persikraustymo (jau kažkelinto šiemet) būtų per maža, nuo spalio grįžau į darbus biure, o tie darbai susiję su…. ypač ilgu nebuvimu namuose… Pasireikšti kūrybai lieka tik trumpučiai savaitgaliai. O pati didžiausia dilema – apsispręsti, kur visgi yra mano virtuvė, mano erdvė ir svarbiausia, kur yra mano fotoaparatas, skirtas kulinariniams šedevrams fotografuoti:).

Trečias dalykas, kuriuo pastaruosius keletą mėnesių buvau užimta,- tai mano knygos “Izraelio virtuvė” vertimas į anglų kalbą. Ne, pati to vetimo nedariau, jį atliko profesionali vertėja iš Kanados Medeinė Tribinevičius. Tačiau kasdienos vėlyvi vakarai ir naktys buvo skirti verstų tekstų skaitymams, redakcijoms, peržiūrai… O visą šį triūsą pagaliau kulminavo pasirašyta sutartis su viena didžiausių pasaulio leidybos kompanijų – Penguin. Jau kitą vasarą įvyks tai, ko Lietuvos kulinarinių knygų leidybos istorijoje dar nebuvo: mano knyga, išversta į anglų kalbą, bus išleista Pietų Afrikoje, o vėliau ją planuojama leisti Amerikoje, Kanadoje ir Jungtinėje Karalystėje. Iki šiol Lietuvoje angliškos knygos būdavo verčiamos į lietuvių k., tačiau ne atvirkščiai:) Jaučiuosi kaip tas ledlaužis, keičiantis tautinės leidybos istorijos kryptį ir žaidimo taisykles:) Todėl tie, kurie vis dar nesuskubote įsigyti mano knygos (tiražas grėsmingai artėja link pabaigos), paskubėkite, nes tai gali būti kuo puikiausia Kalėdų dovana patiems sau arba artimiems bičiuliams:)

Na, atrodo, jau viską išsipasakojau, tad metas prie stalo:) Kadangi šeimininkavimui šį savaitgalį laiko nebuvo daug, tai pasistiprinti dienos metu nusprendėme žieminėmis salotomis su saldžiais persimonais, karijų riešutais, sultinga feta, avokadais ir saldžiarūgščiu padažu. Salotas patiekiau su Rimi pirktomis traškiomis grikių miltų bandelėmis.

Žiemos salotos su persimonais, feta ir riešutais (2 asm)

4 saujos šviežių salotų mišinio (smulkintų ledinių, rukolos, frise, sultenių, jaunų špinatų)

1 vidutinio dydžio persimonas, supjaustytas stambiais gabalėliais

1/2 raudonojo svogūno, supjaustyto plunksnelėmis

1/2 prinokusio avokado, supjaustyto stambiais gabalėliais

50g fetos sūrio, supjaustyto kubeliais

Saujelė karijų riešutų (arba pakepintų lazdyno, graikiškų ar kt.)

Padažui:

2 šaukštai ryžių acto

2 šaušteliai rudojo cukraus arba medaus

1 šaukštelis garstyčių

Žiupsnelis druskos

Šviežiai grūstų juodųjų pipirų

1/3 stiklinės alyvuogių aliejaus

Sumaišykite padažui skirtus ingredientus. Salotas sudėkite į dideles lėkštes, sudėkite persimonus, svogūnus, avokadus ir fetą. Pašlakstykite padažu ir pabarstykite riešutais.

Nenustygstu vietoj, kaip man norisi savo naujojoje virtuvėje gaminti… Kaip gerai, kad artėja Kalėdos, tad kada gi , jei ne per šias didžiąsias metų šventes pasimėgauti į valias puodų ir keptuvių draugija?:)

Aš tikiuosi, kad visi tie, kurie varto tiek mano, tiek kitų kolegų blog’ų puslapius, taip pat jaučia didelį malonumą, galėdami savo artimiesiems paruošti skanius patiekalus. Nors prisipažinsiu, sutinku kartais žmonių, kurie stebisi ir atsistebėti negali, kaip galima sureikšminti maistą iki tiek, kad jam skirti didžiąją dalį savo laisvalaikio:) Mano draugai jau seniai nesijuokia, kai grįždama iš kelionių užuot lagaminą pildžiusi madingais batais ar rankinėmis, aš dažniausiai prispierku naujų puodų arba įdomesnių maisto produktų. O Kalėdos – tai apskritai geriausias laikas metuose, nes Kalėdų Seneliui galima pakuždėti savo didžiausius norus (gal norite spėti su kuo tie mano norai kasmet būna susiję?:)), ir po Kalėdų eglute atrasti supakuotus naujus virtuvės žaisliukus… Jaučiu, kad po metų dviejų Kalėdų senio prašysiu padidinti mano virtuvės spintelių skaičių, nes net dabartinis turinys jose sunkiai telpa. O norų sąrašas tooooooks ilgas…:)

Šiandienos vakarienė gavosi tokia, kad ji visai galėtų pretenduoti į šventinių Kalėdų patiekalų sąrašus! Visai nesudėtingai pagaminamas patiekalas – patogus pateikti net ir didesniam skaičiui svečių, nes jis padalintas porcijomis. Įdarui aš naudojau raudonąsias bolivines balandas (kynva), tačiau jei tokių neturite ar sunku jų rasti, galite šias kruopas keisti tradicinėmis bolivinėmis balandomis, lęšiais, ryžiais, kviečiais, soromis, grikiais ar kitomis. Kaskart gausite vis kitokį patiekalą!:)

Vištienos krūtinėlės įdarytos kruopomis ir pelėsiniu sūriu (4 asm.)

1 dviguba vištienos krūtinėlė

3/4 stiklinės virtų kruopų (bolivinių balandų, ryžių, kviečių, sorų ar k.)

4-5 šaukštai sutrupinto pelėsinio sūrio (vartojau Vilykiškių – jis labai patogiai susmulkintas ir supakuotas į zip-lock maišelį)

2 šaukštai smulkiai sukapotų svogūno laiškų

1 pomidoras

Druska, pipirai, čili pipirai, ciberžolė (kurkuma), oregano, citrinos sultys, alyvuogių aliejus, medus arba klevų sirupas

Patiekimui – šviežios salotos su padažu kaip iš šio recepto

Vištienos krūtinėles nuplaukite ir nusausinkite. Padalinkite į dvi dalis, tada kiekvieną krūtinėlę perpjaukite skersai, arba šiek tiek įstrižai. Toje pusėje, kurioje pjovėte (storesnėje) aštriu peiliu įpjaukite kiekvieno gabalėlio vidų, padarydami “kišenes”. Pjaukite atsargiai, kad neperpjautumėte kraštų. Pagilinkite kiek įmanoma kišenę daugiau, kad tilptų kuo daugiau įdaro.

Kiekvieną paruoštą krūtinėlę (taip pat ir kišenės vidų) pabarstykite druska ir pipirais, čili pipirais, ciberžole, oregano, pašlakstykite aliejumi ir citrinos sultimis. Palikite pasimarinuot pusvalandžiui arba ilgiau kambario temperatūroje.

Pasigaminkite įdarą: išvirtas kruopas sumaišykite su žiupsneliu druskos, čili pipirais, juodaisiais pipirais, ciberžole, suberkite sutrupintą pelėsinį sūrį, įpilkite truputį aliejaus, suberkite kapotus svogūno laiškus ir viską gerai sumaišykite.

Šaukšti prikimškite įdaro į kiekvieną krūtinėlės kišenę, ir kepsnelius guldykite į pergamentiniu popieriumi išklotą kepimo skardą. Ant kiekvieno kepsnio viršaus dėkite po pomidoro skiltelę, pomirodą pabarstykite trupučiu druskos, galite pagardinti keliais lašais medaus arba klevų sirupo, pašlakstykite keliais lašais aliejaus. Kepkite 180C orkaitėje 25-30 min. Patiekite su žaliomis salotomis, pagardintomis saldžiarūgščiu padažu.

Recepto idėją pasiskolinau iš Kwestia smaku

Jei perskaitytumėte mano blog’o įrašus, kuriuos dariau šiemet, pernai, užpernai prieš pat Kalėdas, visuose juose rastumėte pažadų pažadėlių, kad tai paskutiniai metai, kuomet per darbus virtuvėje nematydama dienos šviesos plušu iki pat sekundės, kol reikia sėsti prie šventiškai išdabinto stalo. Žadu sau ir jums, kad kitąmet bus kitaip, kad bus daugiau laiko, kad daug ką darysiu iš anksto, kad kitaip planuosiu laiką, kad sėdėsiu ir džiaugsmingais kulinariniais atradimais dalinsiuosi su jumis.

Ir šiemet taip maniau. Bet šiandien, antrąją Kalėdų dieną atėjo supratimas: ne, ir kitąmet bus taip pat. Bus lygiai taip, kaip šiemet ir visais praėjusiais metais. Kadangi Kalėdos – tai šventė, kuri man pati brangiausia, ir todėl artimuosius visuomet noriu ir norėsiu nudžiuginti įmantriausių patiekalų meniu. O kadangi maistą visuomet gaminu ne iš anksto, bet tą pačią dieną, kad jis būtų šviežias ir gardus, darbų darbelių per Kalėdas, savaime suprantama, būna daugiau nei bet kada kitu metu. Štai todėl blog’ui ir rašymui laiko atsiranda tik po švenčių, kai tyliai  burbuliuoja indaplovė, džiovindama paskutinius išblizgintų taurių rinkinius, kai kažkur kitame namų gale tingiai skalbimo mašinoje sukasi gražiausia šventinė staltiesė, kai degant eglutės lemputėms  nostalgiškai groja ramaus džiazo melodijos. Tada – pats geriausias metas pasidalinti įspūdžiais apie mano Kalėdas…

Kalėdoms visada pradedu ruoštis prieš gerą mėnesį. Vartau knygas, iš kelionių tempiu šventinius žurnalus ir ieškau kažko ypatingo, kažko, ko dar nebuvau gaminusi, kažko, kas atimtų žadą mano  svečiams. Ilgos paklodės pirkinių sąrašų sudaromos iš anksto ir papildomos kone kasdien, meniu juodraštyje atsiranda vis nauji įrašai, kuriuos vis peržiūriu ir pakoreguoju. Ir jei ruošdama Kūčių patiekalus visuomet griežtai laikausi tradicijų, tai Kalėdos tampa tikru eksperimentų poligonu, kuriame kasmet nekantrauju kuo greičiau atsidurti.

Turiu prisipažint, kad visuomet pažeidinėju taisyklę, jog patiekalus, gaminamus svečiams, reiktų iš anksto pasibandyti “ant saviškių”. Kam bandyti – jie ir taip visuomet gaunasi puikiai, ir nustebina ne tik svečius, bet ir mane pačią:) Didžiausias viso to minusas – kad maistas dažniausiai nebūna tinkamai nufotografuojamas blog’ui, arba dar blogiau – nenufotografuoti patiekalai keliauja ne į šiuos puslapius, bet į svečių pilvus:) Tad apie šias Kalėdas – bus tik tiek, kiek jas pavyko įamžinti foto aparatu;)

Šios Kalėdos buvo ypatingos daugeliu prasmių. Po penkerių metų jas šventėme Lietuvoje. Puošėme ne Viduržemio jūros regionui būdingą kiparisą, bet tikrą lietuvišką spygliuotį. Be to, šventes šventėme savo naujai suremontuotuose namuose. Ir net turint omeny, jog gruodžio 22d. į namus atvažiavo 80 dėžių mūsų daiktų ir mano virtuvės rakandų, kurie laukė remonto pabaigos šaltame sandėlyje, ir vietoj palaimingo stovėjimo prie viryklės pirmiausiai tas dėžes reikėjo iškrauti, o daiktus sudėti į jiems skirtas (naujai sugalvotas) vietas, nuovargis nenumušė noro nerti į savo naują  virtuvę, kuria ypač džiaugiuosi ir didžiuojuosi.

Ką gaminau Kalėdoms? Gaminau daug. Net 13 (!)  patiekalų. Ir nors mano virtuvėje sumontuotos dvi orkaitės ir pašildymo stalčius, nebuvo paprasta suplanuoti darbų taip, kad visi patiekalai iškeptų tuo pat metu ir dar skirtingose temperatūrose:) (Niekam nesakykit, bet man tikrai virtuvėje praverstų dar bent pora orkaičių…)

Šaltam užkandžiui patiekiau burokėlių sultyse ir degtinėje sūdytą lašišą su šviežių agurkų salotomis. Kokia laimė, kad šviežia žuvimi prieš pat šventes apsirūpinau “Šiaurės jūroje” ir bent jau šiuo klausimu stresuoti neteko:)

Karštas užkandis buvo tešloje keptas lašišos pyragas su špinatais. Dieviško skonio patiekalas, kurį gyrė net tie, kurie žuvies šiaip nemėgsta arba jos jau būna atsivalgę per Kūčias.

Tada sekė patiekalai, kurie tapo vakaro karaliumi ir karaliene: raudoname vyne marinuotas briedžio kumpio kepsnys bei 10 valandų kepta didžiulė 5.8kg Kalėdų žąsis, įdaryta obuoliais. Ir, žinoma, visa gama  garnyrų:

• Traškios bulvės su lupenomis, keptos žąsies taukuose
• Keptos saldžių batatų riekelės su rozmarinais
• Kepti pastarnokai su klevų sirupu ir jūros druska
• Skrudinti briuselio kopūstai su karamelizuotais pekanų riešutais
• Raudoname vyne troškinti raudonieji kopūstai su cinamonu ir žvaigždiniais anyžiais
• Obuolių sultyse keptos kriaušės su cinamonu
• Šviežių daržovių salotos su ridikėliais ir vyšniniais pomidorais

O tada, kai jau visi sėdėjo sotūs ir laimingi, atėjo laikas desertams. Ant stalo keliavo lengvutis tortas Pina Colada su mascarpone sūrio kremu ir ananasais.

Ir naujai išbandytas bei su kaupu pasiteisinęs Kalėdinis sūrio pyragas (cheesecake) su sultingu aguoniniu pagrindu. 

Ir nors šios Kalėdos jau baigėsi, kitąmet jos ateis ir vėl. Ir jei suksite galvas, kokiais patiekalais sužavėti artimuosius, pasinaudokite mano šių metų naujais atradimais ir receptais, kurie pamažu suguls į šį blog’ą.

Skanių ir kūrybingų jums visiems metų.

Vaikystėje, kuomet švęsdavome Kalėdas, stalu, savaime suprantama, rūpinosi mano mama ir močiutė. Močiutės dalyvavimas šeimos šventėse reiškė pasisekusią puotą, kadangi ji buvo ypač gera šeimininkė. Kolūkių pirmininkų volgos dažnai įsukdavo į mano močiutės kiemą, mat pirmininkui papjovus kiaulę jis niekam kitam nepatikėdavo sutvarkyti šviežios mėsos, tik mano močiutei. Ši tris paras nepakildama dirbdavo, kol pagamindavo dešras ir skilandžius, susūdydavo lašinius, paruošdavo rūkymui šoninę ir surūšiuodavo mėsą taip, kad kelis mėnesius šeimai būtų patogu maitintis kiaulienos patiekalais. Močiutei sekdavosi ne tik ruošti mėsą, bet ir kepti kepinius, raugti girą, virti dieviško skonio sriubas. Gaila, kad močiutės neturiu jau daugiau nei 20 metų, o tada, kai ji dar buvo gyva, man dar nelabai rūpėjo virtuvė ir maisto ruošimas…

Mūsų Kalėdinis stalas niekad neapsieidavo be ypatingo šventinio kepinio – ar tai būdavo višta, antis ar žąsis. Pastaraisiais metais Kalėdoms aš kasmet ruošdavau kalakutą. Kaip gaminti kalakutą esu rašiusi pernykščiame Kalėdų įraše, tuo tarpu pagal būtent šio straipsnio skaitomumo statistiką galiu daryti išvadą, kad mažų mažiausiai pusė Lietuvos šventėms gamino šį gigantišką paukštį:)

O aš šiemet išmėginau tai, ko anksčiau nebuvau pati mėginusi: kepiau žąsį. Didžiulę, net 5.8kg sveriančią šaldytą gražuolę, maitintą avižomis, parsivežiau iš Lenkijos, nes kaip tik prieš šventes automobiliu keliavau iš Varšuvos. Jai atšildyti prireikė net dviejų parų! Įspūdingo dydžio paukštis vos sutilpo į orkaitę. Besirengdama Kalėdoms perskaičiau visą įmanomą informaciją apie tai, kaip reikia ruošti žąsį. Ir Kalėdų patiekalui pasirinkau lenkišką receptą, mat žąsiena – vienas tradicinių, gilias istorine sšaknis turinčių lenkiškų patiekalų, tad kas jau kas, o jie šio paukščio kepimo techniką itin gerai įvaldę.

Visų pirma, pasirinkdami žąsį pirkimui, rinkitės tik labai šviežią ir natūraliais lesalais (avižomis, grūdais arba žole) maitintą paukštį. Jei turite abejonių dėl mėsos šviežumo, verčiau rinkitės šaldytą,  patikimo ūkininko ar bendrijos augintą žąsį. Susitaikykite su mintimi, kad aristokratiškoji žąsis – ne iš pigių paukštienos rūšių. Tačiau juk šventės – nedažnas metų reiškinys:) Pati skaniausia žąsiena būna lapkričio pabaigoje arba gruodį, tad Kalėdos – pati tinkamiausia proga pasigaminti išties unikalų patiekalą.

Daugelis klaidingai mano, kad žąsies mėsa labai riebi ir kaloringa. Tačiau žąsienos sudėtis panaši į jautienos, riebalų 100g mėsos net mažiau nei jautienoje, o gerosiomis savybėmis, naudingomis žmogaus organizmui, ją net lenkia. Anksčiau ligoniams būdavo rekomenduojama duoti žąsienos, kad greičiau atsistatytų po sunkių ligų. O žąsies taukai, sakoma, yra tikras afrodiziakas!:)

Renkantis prieskonius žąsiai neverta labai įsisiautėti – paprasčiausia druska, pipirai, česnakai ir kmynai yra geriausi prieskoniai marinavimui ir kepimui. Lenkai, marinuodami žąsį, būtinai pabarsto ją mairūnu. Nepersistenkite gardindami paukštį, antraip prieskoniais “užmušite” unikalų žąsienos skonį.

Iškepus žąsį, skardoje liks daugiau nei litras taukų. Jokiais būdais jų neišpilkite, bet supilstykite į stiklainėlius ir laikykite vėsioje vietoje. Taukus panaudosite orkaitėje kepdami bulves ir kitas daržoves – žąsies taukai suteiks jiems ypatingą skonį ir traškumą. Senovėje, kuomet nebuvo šaldytuvų, žąsies taukuose būvo konservuojama mėsa – taip ji išlikdavo ilgesnį laiką šviežia!

Dabar įdomiausia dalis – žąsies kepimas. Kad ir kokiu metodu gamintumėte žąsį, jei paukštį kepsite visą, jo sparnelius ir kojas suriškite kuo arčiau kūno, kad kepdami netaptų pernelyg sausi. Geriausia keliose vietose pradurti paukščio odą, kad kepant geriau ištekėtų taukai. Kad riebalai kepant nesviltų, į skardą prieš kepant galima įpilti apie stiklinę šalto vandens.

Žąsies vidus kepimui dažniausia įdaromas obuoliais arba kepintais svogūnais pagardinta koše (grikių, perlinių kruopų). Obuolius pasirinkite kuo rūgštesnius – geriausia antaninius. Juos nulupkite, išvalykite sėklas ir padalinkite  ketvirčiais.

Kiek laiko kepti žąsį? Standartinio dydžio paukštį (apie 4kg) kepti prireiks mažiausiai 3 valandas. Įkaitinkite orkaitę iki 190C. Pasiruoškite didelę skardą, į ją įpilkite stiklinę vandens. Pirmiausia paukštį į skardą paguldykite šonu, vienu iš sparnelių į viršų. Taip žąsį kepkite 40 min., Tada apverskite kitu šonu, kitu sparneliu į viršų, ir kepkite dar 40 minučių. Tada paukštį apverskite taip, kad krūtinėlės atsidurtų viršuje, ir pašaukite į orkaitę 100 minučių. Maždaug kas 20-25 minutes palaistykite skardoje esančiais išsiskyrusiais taukais. Jei matote, kad paukštis pernelyg greitai apskrunda, uždenkite jį aliuminio folija.

Tačiau jei turite laiko, rekomenduoju žąsį kepti taip, kaip pataria mano mėgstamiausio blog’o “Kwestia smaku” autorė, ir kaip aš pati kepiau savo milžinę žąsį Kalėdoms. Paukštis gavosi unikaliai minkštas ir sultingas, nes kepė net… 10 valandų itin mažoje temperatūroje(130C). Standartinio dydžio žąsiai (apie 4kg svorio) užteks ir 8  valandų kepimui. Šiuo atveju nereikia žąsies vartyti – tiesiog pašauti į orkaitę, uždengti aliuminio folija (arba naudoti specialiai žąsiai kepti skirtą molinį indą su dangčiu) ir palikti kepti visas 8 valandas.

Į skardą prieš kepant vietoje vandens įpyliau stiklinę obuolių sulčių. Žąsį dvi dienas marinavau išorę ir vidų įtrynusi druskos, pipirų ir česnakų bei kmynų mišiniu. Prieš kepant į vidų sudėjau 3 obuolius, padalintus ketvirčiais. Kepiau paukštį didelėjė skardoje, uždengtoje folija. Po 9 valandų žąsį išėmiau iš orkaitės, orkaitę įkaitinau iki 220C ir trumpai iš visų pusių apkepinau žąsies skūrelę (kai apskrudo viršus, paukštį apverčiau, kad ir apatinė dalis apskrustų), kad skūrelė būtų kuo traškėsnė. Išėmusi iškepusią žąsį ją dar 15 minučių palaikiau uždengusi folija, kad mėsa būtų dar sultingesnė. Beje, svečių tarpe buvo tokių, kurie negalėjo sustoti mėgautis būtent traškia skūrele:)

Svarbiausia paskirkite ką nors atsakingą už žąsies pjaustymą. Mums pasisekė, nes šeimoje turime tikrą profesionalą, supjaustantį net sudėtingiausius mėsos gabalus plonytėmis juostelėmis, labiausiai tinkančiomis patiekimui.

Keptą žąsį patiekiau su ilgu sąrašu garnyrų:

• su žąsies taukais keptomis bulvėmis
• Keptomis saldžių batatų riekelėmis
• skrudintais briuselio kopūstais su riešutais
• vyne troškintais raudonaisiais kopūstais
• keptais pastarnokais su klevų sirupu ir jūros druska
• obuolių sultyse keptomis kriaušėmis su cinamonu (receptas – žemiau)

Ir dar vienas patarimas – neišmeskite keptos žąsies kaulų. Juos panaudosite nuostabiam azijietiškam žąsienos sultiniui.

Obuolių sultyse keptos kriaušės su cinamonu (8 asm)

4 kriaušės

2 šaukšteliai cinamono

1 stiklinė obuolių sulčių

8 šaukšteliai džemo (raudonųjų serbentų, bruknių, spanguolių)

Kriaušes nulupkite, perpjaukite pusiau išilgai, išskobkite sėklas. Kiekvieną kriaušę pabarstykite cinamonu. Į gilų kepimo indą supilkite obuolių sultis ir surikiuokite kriaušes. Likus žąsiai kepti 20 minučių pašaukite indą su kriaušėmis į orkaitę ir kartu su žąsimi kepkite. Išimkite iš orkaitės, sudėkite į serviravimo lėkštę ir į kiekvienos kriaušės vidų įdėkite po šaukštelį džemo. Patiekite karštas su kepta žąsimi.

Receptas – iš “Kwestia smaku“.

Kepėte žąsį šventėms ir pasimėgavus kepta mėsa liko kaulai? Jų jokiais būdais neišmeskite, bet išsivirkite sultinį. Jis skanus skaidrus, patiekiamas su makaronais arba leistinukais, arba šio sultinio pagrindu galima išsivirti gardžią vietnamietišką sriubą.

Kaulus sultiniui naudokite ne tuos, kuriuos nugriaužė jūsų svečiai:)) Tiks sultiniui tik tie, kurie nebuvo sutepti kito maisto likučiais, dažniausiai tada, kai žąsį prieš patiekiant į stalą supjaustote patys, svečiams pateikdami tik paukščio mėsą.

Žąsienos sultinys

Visi keptos anties kaulai ir korpusas

4 šaukštai sojos padažo

1 šaukštelis druskos
1/3 poro
1 svogūnas
1 skiltelė česnako
3 cm imbiero šaknies gabalėlis

Prieskoniai:

1 žvaigždinis anyžius

1/2 cinamono lazdelės

3 gvazdikėliai

1 lauro lapas

3 žirneliai kvapiųjų pipirų

5 žirneliai juodųjų pipirų

1 džiovintas čili pipiras (arba žiupsnelis maltų čili pipirų)

Į didelį puodą sudėkite visus keptos žąsies kaulus ir krpusą, ir užpilkite maždaug 2.5 litro vandens. Suberkite visus prieskonius ir vandenį užvirinkite. Uždengę puodą virkite sultinį ant mažos ugnies 1 valandą.

Į puodą įpilkite sojos padažą, įberkite druskos, sudėkite likusius ingredientus – porą, svogūną, česnaką ir imbierą, ir virkite dar valandą.

Sultinį nukoškite, kaulus ir daržoves išmeskite (jei ant kaulų liko mėsos, ją nupjaustykite ir atidėkite, patiekite kartu su sultiniu). Paragaukite, ar netrūksta druskos. Patiekite sultinį su makaronais arba leistinukais, pagardinkite šviežiais kapotais žalumynais.

Vietnamietiška sriuba su žąsienos sultiniu

• 2 litrai žąsienos sultinio
• 2 šaukšteliai cukraus
• 3 šaukštai žuvies padažo (fish sauce)
• 2 česnako skiltelės
• 250 g vištienos krūtinėlių (arba sunaudokite keptos žąsienos likučius)

• 10 džiovintų azijietiškų grybų
• 250 g sojų arba ryžių makaronų
• 2 kiaušiniai
• saujelė špinatų
• 3 šaukštai pjaustytų svogūno laiškų
• saujelė kalendrų lapų
• saujelė mėtų lapų
• krevečių pasta (pasirinktinai, jei turite – labai paskanins sriubą)

Patiekimui: čili padažas, laimai arba citrinos, sojų padažas arba žuvies padažas

• Dideliam puode užvirkite sutinį, įberkite cukraus, įpilkite žuvų padžo (fish sauce), česnaką ir druskos (druskos dėkite tik jei sultinys nėra sūrus – ragaukite dėdami druską). Į verdantį sultinį įdėkite vištienos krūtinėles. Uždenkite puodą ir virkite  20 minučių. Išimkite vištieną, atvėsinkite ir supjaustykite plonomis justelėmis. Jei naudojote keptos žąsienos gabalėlius, juos taip pat supjaustykite, atidėkite į šoną.
• Grybus nuplaukite, apvirkite nedideliame puode apie  5-7 minutes, supjaustykite juostelėmis. Makaronus apvirkite taip, kaip nurodyta ant pakelio. Perliekite šaltu vandeniu, kad nesuliptų. Jei naudojate ilgus makaronus, galite juos supjaustyti trumpesniais gabalėliais.
• Kiaušinius suplakite, ir įkaitinę keptuvę, dalimis iš šios masės iškepkite plonyčius omletus. Iškeptus omletus sudėkite vieną ant kito, susukite, ir supjaustykite juostelėmis, pagamindami keptus makaronus.
• Į dubenėlius sudėkite virtus makaronus, po keletą lapelių špinatų, supjaustytą mėsą, grybus, omleto juosteles. Užpilkite karštu sultiniu, pabarstykite svogūnų laiškais, kalendromis, mėtomis, palašinkite kelis lašus citrinų arba laimų sulčių. Jei trūksta aštrumo, sriubą pagardinkite čili padažu ir sojų padažu. Jei turite, į sriubą įmaišykite truputį krevečių pastos – apie 1/4 šaukštelio kiekvienai porcijai.

Recepto idėja – iš Kwestia Smaku.

Šie Naujieji bus ypatingi. Labiausiai dėl to, kad visa Lietuva įžengs į naują etapą kartu su nauju ir labai lauktu pinigu – euru!

Neseniai keliaudama Lenkijoje sustojau degalinėje prisipilti benzino. Už degalus mokėjau kortele, tuo tarpu už kelis buteliukus vandens norėjau sumokėti grynais. Ištraukusi iš piniginės saują monetų net nepastebėjau, kad tarp lenkiškųjų zlotų įsimaišę kelios lietuviškos 2LT monetos. Pardavėja paėmusi lietuvišką pinigą pavartė rankose ir sako: “čia kažkoks keistas, ne lenkiškas pinigas”.  ”Taip!” – džiaugsmingai pasakiau jai,- “ir jūs, miela ponia, čiupinėjate istoriją, nes po savaitės šiuos pinigus pakeis euro monetos”. Reikėjo pamatyti pardavėjos ištįsusį veidą: “Ką???”- niekaip negalėjo patikėti ji.- “Lietuva turės eurą?????” Ba beprotiškai tada pasididžiavau savo šalimi prieš apstulbusius kaimynus:)

Bet šįkart – ne apie eurus:) O apie pasiūlymą, kuo galėtumėte nustebinti savo svečius, susrininkusius į Naujametinį vakarėlį. Dabar, kai parduotuvėse galima įsigyti tikrai geros kokybės lašišos, siūlau pasigaminti šį nesudėtingą, bet labai įspūdingai atrodantį ir gardų lašišos pyragą – salmon en croute.

Jūs galite paruošti šį pyragą likus parai iki jo patiekimo, ir laikyti paruoštą šaldytuve, uždengę maistine plėvele. Prieš kepant nepamirškite visą pyrago viršų patepti kiaušinio plakiniu ir padaryti keletą skylučių, kad garas turėtų pro kur išeiti kepant. Pyragui pjauti pasiruoškite dantytą peilį – jis įveiks ir tešlą, ir žuvį!

Lašišos pyragas tešloje (6-8 asm.)

1 šaukštas sviesto

1 česnako skiltelė, susmulkinta

200g šviežių špinatų

2 šaukštai kapotų šviežių krapų

1/2 citrinos nutarkuota žievelė

2 x 500g lašišos file gabaliukai (be odos!)

2 šaukštai krienų

3 šaukštai riebios grietinės

450g šaldytos sluoksniuotos tešlos (atšildytos lėtai šaldytuve)

Truputis miltų pabarstymui

2 šaukštai Dijon garstyčių

1 kiaušinis, suplaktas, pyrago viršui patepti

Gilioje keptuvėje ištirpinkite sviestą, sudėkite kapotus česnakus, ir kai šie paskleis aromatą, suberkite špinatus (be kotelių!). Kaitinkite maišant, kol lapeliai sukris. Sudėkite viską į sietelį ir palikite nuvarvėti kelias minutes. Tada šaukšto nugarėle gerai paspauskite prie sietelio kraštų, kad kuo daugiau skysčio nubėgtų. Kuo sausesni liks špinatai, tuo geriau gausis pyragas, nes nebus pernelyg vandeningas. Peiliu šiek tiek pakapokite špinatus, tada įmaišykite kapotus krapus ir citrinos žievelę. Pasūdykite, pabarstykite pipirais ir gerai išmaišykite.

Lašišos file nuplaukite ir gerai nusausinkite popieriniais rankšluosčiais. Gerai pasūdykite file rupia druska ir pabarstykite pipirais. Paguldykite abi file odele į apačią ant pjaustymo lentos.

Nedideliame dubenėlyje sumaišykite grietinę ir krienus. šiuo mišiniu ištepkite vieną iš paruoštų lašišos puselių. Tada paskirstykite tolygiai špinatų mišinį ir ant viršaus užklokite kita lašišos pusele. Kad pyragas gautųsi vienodo storumo, dėdami puseles vieną ant kitos, ant plonosios lašišos dalies dėkite storąją.

Ant darbastalio, pabarstyto miltais, iškočiokite iš sluoksniuotos tešlos 3mm plonumo stačiakampį (30X40 cm – arba tokį, kad laisvai tilptų paruoštas lašišos suvožtinis sulenkiant tešlą perpus, ir liktų platūs kraštai, kuriuos, jei bus per dideli, nupjausite).

Kepimo skardą išklokite pergamentiniu popieriumi. Ant viršaus patieskite paruoštą tešlos lakštą ir jį ištepkite Dijon garstyčiomis. Tada dėkite lašišos sluoksniuotį, palikdami plačius tešlos kraštus. Tuos kraštus patepkite kiaušinio plakiniu, tada užlenkite ilgą tešlos kraštą taip, kad pasislėptų visa lašiša. pirštais užspauskite tešlos kraštelius kuo arčiau lašišos, nupjaukite perteklių, o likusius kraštelius gražiai suspausdami užraitykite, tarsi gamintumėte koldūnus.

Iš nupjautų tešlos gabaliukų padarykite dekoracijas – lapelius, uogeles, ar dar ką nors, ką sugalvosite:) ir papuoškite pyrago viršų. Tada visą viršų ištepkite kiaušinio plakiniu ir padėkite pyragą į šaldytuvą mažiausiai pusvalandžiui (galite laikyti taip paruoštą net 24 valandas).

Įkaitinkite orkaitę iki 180C (su apipūtimo funkcija). Prieš pašaudami pyragą dar kartą ištepkite kiaušinio plakiniu ir padarykite keletą skylučių viršuje garams išeiti kepant. Kepkite apie 30min., arba kol visa tešla gražiai paruduos. Neišsigąskite, jei per skylutes, kurias padarėte, tekės sultys – taip turi būti:)

Palaikykite išėmę iš orkaitės keletą minučių prieš pjaustydami ir patiekdami svečiams.