Gal bent vienąkart Kovo 8-ai skirtą įrašą pasiseks parašyti tada, kada ir priklauso – iš vakaro, bet ne jai praėjus:) Šįkart būsiu trumpa ir tiesmuka: su švente, mielosios.

Gėlių ir gardumynų geroms mergaitėms niekada nebus per daug. Būkit laimingos, mylinčios ir mylimos.

P.S. Ir atminkite, kad ledus galima pasigaminti net ir neturint ledų mašinos!!:)

Tiramisu ledai (1.5 litro)

• 2 stiklinės pieno
• šiek tiek mažiau nei stiklinė baltojo cukraus
• 6 kiaušinių tryniai
• 2 stiklinės riebios grietinėlės

Pieną supilkite į puodą storu dugnu, suberkite pusę kiekio cukraus ir užkaiskite.

Kiaušinių trynius išsukite su likusiu cukrumi iki baltos purios masės. Kai pienas priartės prie virimo temperatūros, nukelkite nuo ugnies ir samčiu pilkite pamažu karšto pieno porciją į trynių mišinį ir nuolat maišykite. Kai supilsite apie 2-3 samčius, pašilusią trynių masę supilkite atgal į puodą su likusiu pienu ir vėl puodą užkaiskite. Ant silpnos ugnies virinkite masę, nuolatos intensyviai maišydami, tik jokiais būdais neleiskite užvirti, nes gausis omletas:) Kai masė sutirštės tiek, kad perbraukus pirštu per medinio šaukšto nugarėlę liks juosta, kuri nepasidengs mase, tai ženklas, kad tirštumas tinkamas. Įmaišykite grietinėlę ir įstatykite į indą su ledukais, kad kuo skubiau atvėstų. Laikas nuo laiko pamaišykite, kad nesusidarytų plėvelė.

Šią masę padalinkite į dvi lygias dalis. Į pirmą dalį įmaišykite:

• 1 vanilės ankšties sėkleles arba vanilės pastos šaukštelį
• 85 ml  Amaretto likerio

Viską gerai sumaišykite. Indą uždenkite maistine plėvele ir padėkite į šaldytuvą, kad visiškai atšaltų (geriausia – per naktį arba visai parai).

Į kitą masės porciją įmaišykite:

• 2,5 šaukštelio tirpios kavos
• 1,5 šaukštelio kakavos

Gerai sumaišykite (geriausia mikseriu, kad visi ingredientai gerai susijungtų). Indą uždenkite maistine plėvele ir padėkite į šaldytuvą, kad visiškai atšaltų (geriausia – per naktį arba visai parai).

Gerai atšalusią ledų masę (vieną, paskui kitą) supilkite į ledų gaminimo mašiną ir išsukite iki reikiamos konsistencijos. Supilkite į gerai atšaldytą indą ir iškart dėkite į šaldymo kamerą. Kol sukate baltąją masę, rudąją laikykite šaldytuve. Kai sukate rudąją masę, balta jau turi stovėti šaldiklyje. Primenu, kad ledų mašina nėra būtina gaminant ledus – galite gauti tokį patį rezultatą, jei ledų masę patalpinsite į šaldiklį ir jai stingstant maždaug kas pusvalandį gerai sumaišysite šaukštu, kol visiškai sušals.

Taip pat Tiramisu ledams reikės:

• 70 ml riebios grietinėlės
• 70 g karčiojo šokolado
• 1 pakelis (200 g) itališkų migdolinių amaretti sausainių
• 1 šaukštas kakavos

Pirmiausia paruoškite šokolado padažą: lenkvai pašidykite grietinėlę ir joje ištirpinkite šokolado gabalėlius, nuolat maišant, kad pamažu tirptų. Atvėsinkite, laikas nuo laiko pamaišydami.

Gilios formos dugne išdėliokite amaretti sausainėlių sluoksnį. Tada pakaitomis dėkite tirštą baltų ledų ir rudų ledų masę, kartkartėmis palaistant šokolado kremu. Kai pripildysite pusę formos, išdėliokite dar vieną sluoksnį amaretti sausainių. Vėl pilkite baltą masę pakaitomis su ruda, palaistant šokoladiniu kremu. Pačiame viršuje išdėliokite likusius amaretti sausainius. Viršų uždenkite pergamentiniu popieriumi (kad neišdžiūtų ledai) ir iškart užšaldykite.

Prieš patiekiant gausiai pabarstykite kakava. Jei ledai labai stipriai įšalę, prieš patiekiant keletą minučių palaikykite juos kambario temperatūroje, kad suminkštėtų.

Recepto šaltinis: Moje Wypieki 

Esu taip įklimpus į darbus, kad kaip niekad neturiu laiko ne tik parašyti blog’e, bet net  pasigaminti skanaus maisto…:( Pastarąsias porą savaičių gyvenu vien tokiais patiekalais, kurie itin greitai paruošiami.

Aš dievinu burokėlius ir visokiomis formomis juos naudoju virtuvėje. Tačiau yra vienas darbas, kuriam prisiruošti ir jį atlikit reikia laiko. Dažnas mano gaminamas patiekalas reikalauja keptų burokėlių, o visi žinom, kad jų kepimui reikia turėti bent valandą ar pusantros. Žinoma, burokėlius galima ir virti, tačiau laiko ne ką sutaupysit, o be to, kepant jie būna saldesni, tarsi karamelizuoti. Ir ką jūs sau gavojate? Yra būdas, kuris jums leis turėti paruoštus burokėlius ne po valandos, bet po 10 minučių! Įkaitinkite orkaitę iki 200C kartu su joje esančia tuščia kepimo skarda arba stikliniu kepimo indu. Kol orkaitė kaista nuskuskite žalius burokėlius, tada juos supjaustykite plonomis riekelėmis (mandolina – tikras išsigelbėjimas:)), iš abiejų pusių burokėlių griežinėlius pašlakstykite alyvuogių aliejumi, tada pabarstykite druska, pipirais ir provanso žolelėmis. Suguldykite į įkaitusią skardą ar kepimo indą ir pašaukite į orkaitę. Po 5 minučių burokėlių griežinėlius apverskite kita puse ir dar pakepinkite 5 minutes. Štai ir viskas!:)

Keptų burokėlių salotos su ožkos pieno sūriu (4 asm.)

2 dideli burokėliai

2-3 šaukštai alyvuogių aliejaus

4 saujos gražgarsčių salotų (rucola)

Sauja riešutų (tiks karijų, graikiški)

1 indelis minkšto ožkų pieno sūrio  Charveoux (pirkau Iki)

Druskos, pipirų, džiovintų Provanso žolelių (arba tik džiovintų rozmarinų arba raudonėlių)

 Padaržui:

2 šaukštai skysto medaus

2 šaukštai citrinos sulčių

2 šaukštai alyvuogių aliejaus

Druskos, pipirų

Burokėlius paruošite ir škepkite kaip aprašyta viršuje. Visus padažui skirtus ingredientus sumaišykite. Į lėkštes dėkite gražgarstes, keptus šiltus burokėlių griežinėlius, pabarstykite riešutais ir centre įdėkite po šaukštą minkšto ožkų pieno sūrio. Pabarstykite grūstais juodaisiais pipirais ir pašlakstykite padažu.

Idėja ir įkvėpimas – Kwestia smaku

Gyvenu tokiu pašėlusiu ritmu, kad namo (į Lietuvą) grįžtu tik savaitgaliams… Ketvirtadieniai – tai pati smagiausia diena savaitėje, kada mano nuotaika pasiekia visas barometrų skalės viršūnes, nes rytoj jau būsiu  Vilniuje. Savo jaukiuose namuose,  savo virtuvėje, su šeima ir draugais.

Šįkart vos parskridusi penktadienio vakarą pasikviečiau į svečius savo bendramintę Odetą iš Cocina rendez-vouz, o pavaišinti prižadėjau tuo, ką rasiu šaldytuve. Pernelyg daug iš to šaldytuvo nesitikėjau, nes kas gi be manęs jį tinkamai užpildys?… Tad jau važiuodama taksi ėmiau galvoti ką čia pagaminus, kad būtų greita, skanu ir nereikalautų skubaus vizito į parduotuvę… Ir prisiminiau salotas, kurios visada tokiais atvejais mane gelbsti, koks bebūtų sezonas, kokia bebūtų proga… Tai kynva (bolivinių balandų) salotos su daržovėmis bei feta sūriu, kurios, beje, aprašytos ir mano knygoje “Izraelio skoniai: Šventės ir kasdiena“. Paprastai juk namuose yra keletas “budinčių” ingredientų, tokių kaip kynva kruopos (bolivinės balandos arba quinua), raudonieji svogūnai, feta sūris, morkos, žalumyno šakelė ir šaldyti žirneliai. Pridėjus dar keletą sudedamųjų dalių ir sumaišius saldžiarūgštį salotų padažą, kaskart gaunasi vis kitas rezultatas!! Išbandykite ir jūs:)

Budinčios salotos su kynva, daržovėmis ir feta sūriu (4 asm)

Salotų pagrindiniai ingredientai:

1 stiklinė kynva kruopų

1/2 raudonojo svogūno, supjaustyto labai smulkiais kubeliais

1 morka, supjaustyta smulkiais šiaudeliais arba sutarkuota stambia tarka

1/3 stiklinės šaldytų žirnelių, labai trumpai apvirtų pasūdytame vandenyje ir tuoj pat perlietų lediniu vandeniu, kad išliktų žali

1/2 pakelio feta sūrio, supjaustyto kubeliais

Saujelė šviežių petražolių, saujelė mėtų lapelių, saujelė kalendros lapelių, susmulkintų

Pasirinktinai (arba ką turite šaldytuve):

Geltona arba raudona saldžioji paprika, supjaustyta smulkiais gabaliukais

Konservuoti kukurūzai, nusausinti

Saulėje džiovinti pomidorai, perpjauti į 2-4 dalis priklausomai nuo jų dydžio

Ridikėliai, supjaustyti plonomis riekelėmis arba šiaudeliais

Rucola (gargžgarstės)

Salotų padažui:

1 česnako skiltelė, labai smulkiai supjaustyta arba sutrinta

1/2 šaukšto švelnių garstyčių

1 šaukštas citrinų sulčių

1 šaukštas medaus arba klevų sirupo

1 šaukštelis sojų padažo

Dosnus šlakas alyvuogių aliejaus

Grūstų pipirų

Kynva kruopas (bolivines balandas) gerai nuplaukite ir išvirkite 2 stiklinės pasūdyto vandens. Kruopos išvirs maždaug per 12-15 minučių, visas vanduo bus susigėręs, o košė primins mažytes spyruokles:) Atvėsinkite išvirtas kruopas, kaskart pakedendami švelniai šakute.

Kynva kruopas sumaišykite su kitais ingredientais, kuriuos turite ar pasirinkote. Kuo daugiau spalvų, tuo gražesnis atrodys (ir skanesnis bus:)) patiekalas! Pačioje pabaigoje įmaišykite kapotus žalumynus (mėtos padarys šioms salotoms stebuklą, pamatysite!) ir prieš pat patiekiant užpilkite padažu, gerai viską išmaišykite.

Neseniai viešėjau pas vieną savo bičiulę – italę Giusy, kuri trejeto metų laikotarpiui kartu su gražia savo šeima atsikraustė gyventi į Vilnių. Svarbias pareigas užimantis Giusy vyras dienas leidžia biure, užtai gražuolė jo žmona džiaugiasi ramybe ir gamta Lietuvoje, susitinka su draugais ir nemažai laiko praleidžia virtuvėje. Kažkada, dar vasarą, kai buvau ką tik grįžusi iš Izraelio, pasibėdavojome, kad Lietuvoje nėra šviežios žuvies. Jai, italei, tas labai užkliuvo jau pirmomis dienomis, kai vyras buvo paskirtas dirbti Lietuvoje. Tačiau laimei netrukus Šiaurės miestelyje atsirado mano išgirtoji parduotuvė “Šiaurės jūra” su puikiu šviežių žuvų asortimentu, o Giusy buvo pirmasis žmogus, su kuriuo  naujiena apie naują parduotuvę pasidalinau. Nuo to laiko, kiek tik mudvi susitinkam, tiek dalinamės įspūdžiais ir receptais, ką gaminame iš to, ką nusiperkame “Šiaurės jūroje”:)

Ketinu kada nors pakartoti apelsinų sultyse keptus šviežių silkių suktinukus, kuriais taip pat vaišinausi Giusy namuose. Tuo tarpu šįkart – aštuonkojo salotos su bulvėmis.

Tai buvo pirmas kartas, kai gaminau aštuonkojį. Jei niekuomet nesate to darę, galiu nuraminti, kad visai nebaisu:) Patirties kaip reikia virti šį žvėrį pasisėmiau internete štai čia

Trumpa instrukcija skambėtų maždaug taip: užverdamas didelis puodas gerai pasūdyto vandens. Kai vanduo jau kunkuliuoja, laikant aštuonkojį už galvos reikia tris kartus panardinti jį į verdantį vandenį ir iškart ištraukti. Pamatysite, kaip susiraitys aštuonkojo kojytės. Panašu, kad tik po tokios procedūros galite būti tikri kad aštunkojis nebus kietas it guminis!

Maždaug 1kg svorio aštuonkojis verdamas 20 minučių, o tada dar tiek pat laiko paliekamas puode karštame vandenyje, tik išjungus kaitrą. Po to jau galima vandenį nupilti ir aštuonkojį visiškai atvėsinus supjaustyti gabalėliais salotoms. Beje, iš grėsmingos pilkos spalvos jis pasidaro gražiai apetitiškai rausvas:)

Jau planuojate Velykų meniu? Nesudėtingai pagaminamos aštuonkojo salotos gali būti naujovė ir staigmena ant jūsų šventinio stalo!

Aštuonkojo ir bulvių salotos (4-6 asm)

1 šviežias aštuonkojis (apie 700-800 g)

4 vidutinio dydžio bulvės

4-5 salierų stiebai

Keletas svogūno laiškų, smulkiai supjaustytų

1/2 raudonojo svogūno, supjaustyto labai smulkiais kubeliais

2 česnako skiltelės, sutrintos arba labai smulkiai sukapotos

1 didelės citrinos sultys (gali prireikti dar šiek tiek, pagal skonį)

Druskos, šviežiai grūstų juodųjų pipirų

Alyvuogių aliejaus

Pundelis petražolių, smulkiai sukapotų

Aštuonkojį išverdame kaip aprašyta aukščiau tekste ir visiškai atvėsiname. Tada supjaustome gabalėliais.

Bulves išverdame su lupenomis, kol suminkštės, tačiau nebus visiškai sutežę. Kai atvės, nulupame lupenas ir supjaustime gabaliukais.

Dideliame dubenyje sumaišome bulves, aštuonkojo gabaliukus, supjaustytus salierus, suberiame supjaustytus svogūnus. Mažame dubenėlyje sumaišome citrinos sultis ir česnakus, įberiame druskos (pradėkite nuo maždaug 1/2 šaukštelio, vėliau paragausite ir pasūdysite dar, jei truks), įberiame pipirų. Pašlakstome šiuo mišiniu salotas, įpilame dosnų šlaką alyvuogių aliejaus, pabarstome kapotomis petražolėmis, viską gerai išmaišome ir pastatome į šaldytuvą mažiausiai vienai valandai, kad viskas pasimarinuotų, susigertų skoniai.

Prieš patiekiant paragauname, ar netrūksta druskos, rūgšties, pipirų.

Pastebėjau, kad daugelis mano pažįstamų lenkų prieš Velykas rimtai pasninkauja: vienas nevalgo saldumynų, kitas nei į burną nepila alkoholio, dar kitas vengia valgyti mėsą. Nežinau, kiek mes Lietuvoje laikomės šių tradicijų, tačiau žinau viena – net ir pasninko valgiai gali būti gardūs.

Paskutinę savaitę prieš Velykas esu paskyrusi pirkiniams ir pasiruošimui bene smagiausiai pavasario šventei. Jau esu sudariusi meniu, kuris šiemet bus kitoks, nei pernai, užpernai ar dar prieš trejus metus. Visų pirma kitoks bus dėl to, kad po penkerių metų pertraukos Velykas švęsime savo namuose, miško prieglobsty, artimųjų žmonių rate. Kaip įprasta, bus naujų receptų, iki šiol negamintų patiekalų, o tai ir yra didžiausias įdomumas! Kad ir pavėluotai, visus receptus būtnai patalpinsiu šiame blog’e.

Na, o kol visi kantriai laukiam savaitgalio ir lietuviškų švenčių, siūlau pasigardžiuoti Azija dvelkiančiu patiekalu – šviežia kepta menke, pagardinta čili ir imbierų sirupu. Sirupas išvirs per 15 minučių. Lygiai tiek, kiek keps žuvis ir virs ryžiai arba brinks kuskusas…

Kepta menkė su saldžiu čili ir imbierų sirupu (4 asm)

4 gabalėliai menkės (ar kitokios mėgstamos baltos jūrinės žuvies) file (kiekvienas po 120-150g)

Druskos, pipirų

Aliejaus kepimui

Šviežių kalendros lapelių patiekimui

Saldžiam čili ir imbierų sirupui:

2 raudonieji čili pipirai (išvalytos sėklos ir membranos), supjaustyti labai plonomis pailgomis juostelėmis

1/4 stiklinės plonais pagaliukais supjaustytos imbiero šaknies

1 citrinžolė, supjaustyta į kelias dalis, kad tilptų į puodą

1 žvaigždinis anyžius

1 stiklinė (250ml) baltojo vyno acto

1/2 stiklinės (110g) cukraus

Žiupsnelis druskos

Menkės gabalėlius nuplaukite, nusausinkite, pabarstykite druska ir pipirais ir palikite kelias minutes pasimarinuoti.

Pasigaminkite čili ir imbierų sirupą: visus ingredientus sudėkite į nedidelį puodą ir užvirkite. Kaitinkite ant vidutinės ugnies laikas nuo laiko pamaišydami apie 15 minučių, arba kol padažo tūris sumažės ir jis pavirs į tirštą sirupą. Iš sirupo išimkite citrinžoles ir išmeskite (jos išliks kietos, nesukramtomos, tad reikia pašalinti prieš patiekiant).

Kol čili sirupas verda, didelėje keptuvėje įkaitinkite šlaką aliejaus. Sudėkite menkės gabalėlius odele į apačią ir kepkite ant vidutinės ugnies apie 5-6 minutes. Tada lopetėle atsargiai apverskite žuvies kepsnius ir dar 4-5 minutes pakepinkite ant silpnesnės ugnies, kol žuvis iškeps.

Patiekite su virtais ryžiais arba kuskusu. Ant žuvies užpilkite kelis šaukštelius čili ir imbierų sirupo, pabarstykite šviežiomis kalendromis.

Kokia lietuviška šventė be farširuotų kiaušinių?? Kiek pamenu mūsų namuose vykusias šventes, visuomet stalo centre stovėdavo didelė  lėkštė su kiaušinių puselėmis, pagardintomis pačiais įvairiausiais įdarais: šprotais, sūriu, žaliais svogūnų laiškais, majonezu… Kai vykdavo mano gimtadienis, būtinas vaišių elementas ir tikra stalo puošmena būdavo maži viščiukai, kuriuos mano mama iš kietai virtų kiaušinių kruopščiai sulipdydavo: trynių masę sumaišydavo su majonezu ir takruotu sūriu ir iš šios masės nulipdydavo po du rutuliukus kiekvienai baltymo puselei. Vienas rutuliukas būdavo viščiuko kūnelis, o kitas – galvytė. Viščiuko akytės būdavo iš pipirų (kiek juoko būdavo, kai kuris vaikas nepasižiūrėjęs perkąsdavo tą pipirą ir paskui “aušindavo” burną, kad praeitų aitrumas:)), o snapelis ir skiauterytė – iš plonyčių morkos juostelių. Kad viščiukai atrodytų tikroviškiau, tarsi ką tik išsiritę iš kiaušinio, jų galvytes mama apvoliodavo per pačią smulkiausią tarką sutarkuoto ir šiek tiek padžiovinto sūrio trupinukais.

Kurį laiką farširuoti kiaušiniai buvo išnykę iš mano meniu. O šiemet prieš Velykas juos prisiminiau, tik pagaminau pagal kiek kitokią technologiją: užuot farširavimui naudojusi vien kiaušinių trynius ir jais įdariusi baltymus, įdariau kiaušinių mase kiaušinių lukštus.

Tokį kiaušinių pateikimo metodą išmokau iš lenkų, kurie visuomet šį patiekalą ruošia Velykoms. Pats įdaras gali būti koks jums patinka, tuo tarpu taip paruošti kiaušiniai apvoliojami džiūvėsiuose ir užkepami keptuvėje su sviestu. Patiekiami šilti. Svarbiausia, kad tinka ne vien šventėms, bet ir įdomesniems pusryčiams:) Išmėginkite, tikrai labai skanu!

Lukštuose įdaryti užkepti kiaušiniai su špinatais (6 asm)

6 kietai virti kiaušiniai
2 saujos šviežių špinatų lapelių su nuskabytais koteliais
1 šaukštas riebios grietinės
druskos ir pipirų
50 g sutarkuoto geltonojo sūrio

2 šaukštai smulkiai supjaustytų žalių svogūno laiškų
Džiūvėsių
2 šaukštai sviesto

Kietai virtus kiaušinius atvėsiname, tada labai aštriu peiliu perpjauname juos pusiau su visais lukštais. Šaukšteliu labai atsargiai, kad lukštas nesutrupėtų, išgramdome kiaušinio baltymą ir trynį. Kiaušinius sudedame į elektrinio smulkintuvo indą, suberiame špinatų lapelius, įdedame grietinę, suberiame tarkuotą sūrį, pasūdome ir pabarstome pipirais. Pulsuojančiais judesiais smulkiname masę, kol ji susikapos (tačiau nevirs visiška tyrele). Pabaigoje įmaišome smulkintus svogūnų laiškus.

Taip paruošta mase pripildome kiaušinių lukštus.

Į lėkštelę įberiame porą šaukštų džiūvėsių ir į juos pavilgome kiašinių puseles įdaru į apačią. Gerai paspaudžiame, kad džiūvėsiai gerai priliptų prie įdaro.

Keptuvėje išlydome sviestą ir guldome kiaušinius įdaru į apačią. Kepiname keletą minučių, kol apskrunda apačia ir visas kiaušinio įdaras sušyla. Patiekiame iškart, dar šiltus.

Recepto šaltinis: Every Cake you bake.

Mano kulinarinių atradimų istorija tiesą pasakius, prasidėjo Lenkijoje, ne Lietuvoje. Prieš 17 metų, vos baigusi universitetą, išvažiavau trims metams gyventi į Gdanską, ir tai buvo pirma vieta po studentų bendrabučio, kurioje turėjau savo virtuvę ir buvau taip toli nuo artimųjų, kad buvau priversta viską gamintis pati. Gerai pamenu, kai nežinodama kaip pasigaminti silkes Kūčioms, skambinau savo tetai ir klausiau, kaip gaminamas tas skanusis keptų morkų patalas, kuriuo uždengiamos sūrios silkės:) Tais laikais paskambinimas į Lietuvą kainuodavo daugiau nei visa Kūčių vakarienė:) Todėl paprasčiau mokytis kulinarinių paslapčių buvo iš lenkų, nei iš artimųjų… Juolab, kad Lenkiška virtuvė man iškart prilipo, o ir turėjau keletą gerų mokytojų, kurie perdavė man visus savo kulinarinių žinių lobynus.

Vienas tradicinių patiekalų, kurie absoliučiai visada atsiduria ant lenkiškų šventiškų stalų, yra keptas paštetas. Nėra šeimos, kuri neturėtų savo recepto keptam paštetui, ir kiekvienas yra vis kitoks, unikalus. Dažniausiai lenkai paštetą kepa su jautiena, kiauliena ir paskanina kepenėlėmis. Tačiau kadangi man patinka liesesni patiekalai, mano mėgstamiausias paštetas – iš vištienos. Visai apie tą paštetą būčiau ir pamiršusi, tačiau šiemet, tiek laiko praleisdama Lenkijoje, niekaip negaliu nepastebėti visur aplink kepamų paštetų… Tad šiemet ant mano Velykų stalo sugrįžo lenkiškos tradicijos, ir būtinai tradicinis paštetas. Šiemet jis – su vištiena ir žąsienos kepenėlėmis.

Šis paštetas patiekiamas su krienais, daržovių salotomis. Tačiau jis nuostabiai tinka vėlyviems (stipresniems) pusryčiams ar sumuštiniui į darbą ar į mokyklą. Uždengtas šaldytuve gali pastovėti mažiausiai savaitę, be to, keptą paštetą galima užšaldyti.

Keptas vištienos paštetas

• 2 naminės vištienos ketvirčiai ir 1 krūtinėlė (apie 1.5kg)
• 4 morkos
• 2 dideli svogūnai
• 1 poras
• 1 petražolės šaknis
• 4 žirneliai kvapiųjų pipirų
• 8 žirneliai juodųjų pipirų
• 3 lauro lapai
• 500g žąsų arba vištienos kepenėlių
• Pieno
• 1 šaukštas alyvuogių aliejaus plius šiek tiek formai patepti
• 2 šaukštai sviesto
• 1 padžiūvusi balta bandelė
• 3–4 česnako skiltelės
• 4 kiaušiniai
• Druska
• pipirai
• muškatas
• 1 šaukštas mairūno
• 1 šaukštas džiūvėsėlių

Į didelį puodą sudėkite nuplautą vištieną, morkas, porą, petražolės šaknį ir vieną svogūną, suberkite pipirus ir kvapiuosius pipirus bei lauro lapus. Užpilkite verdančiu vandeniu ir užkaiskite uždengę. Kai užvirs, sumažinkite kaitrą ir ant mažos ugnies virkite apie 2,5 valandos, kol vištiena tiesiog kris nuo kaulo. Išvirtą vištieną ir daržoves išimkite iš puodo, sultinį perkoškite per sietelį, palikite atvėsti. Kai vištiena pravės, nuimkite mėsą nuo kaulų (kol mėsa šilta, ji lengvai nusiima nuo kaulų, todėl nepalikite to darbo kitai dienai:))

Kepenėles nuplaukite, didesnes supjaustykite į mažesnius gabalėlius ir pamerkite į dubenėlį pieno mažiausiai valandai.

Likusį svogūną supjaustykite plunksnelėmis ir jį apkepinkite aliejuje. Kai svogūnai suminkštės, įdėkite sviesto ir sudėkite nusausintas kepenėles. Kepinkite, kol šios pakeis spalvą, patamsės. Jei masė pernelyg sausa, įpilkite šlakelį sultinio, kuris liko išvirus vištienai. Šią paruoštą keptų kepenėlių masę palikite atvėsti.

Bandelę užpilkite samteliu sultinio ir palikite, kol sultinys į ją visiškai susigers.

Įkaitinkite orkaitę iki 175C. Pailgą kepimo formelę (30cm) ištepkite aliejumi ir pabarstykite dugną ir kraštus džiūvėsiais.

Virtą vištieną kartu su kepenėlių mase, česnakais ir išmirkusia bandele (nenusunkite sulintio, tegul bandelė būna šlapia!!) sumalkite malimo mašinėle 3 kartus arba iki vientisos masės susmulkinkite elektriniu smulkintuvu. Į masę įmaišykite kiaušinių trynus, pasūdykite, gausiai pabarstykite maltais juodaisiais pipirais, takuotu muškato riešutu, mairūnais. Taip pat įmaišykite apie 3/4 stiklinės vištienos sultinio, kad paštetas nebūtų sausas.

Kiaušinių baltymus išplakite iki standžių putų. Juos atsargiai įmaišykite į paruoštą masę. Tada viską supilkite į kepimo formą, užpildydami apie 2/3 jos tūrio, ir pašaukite į orkaitę. Kepkite 50 minučių. Išėmę iš orkaitės truputį atvėsinkite, tada dar karštą išimkite iš kepimo formos ir palikite galutinai atvėsti.

Geriausia palikite paštetą sustingti per naktį šaldytuve, ir pjaukite tik kitą dieną, kad netrupėtų.

Duonos kepimas namuose man yra ypatingas ritualas. Apie jaukaus laukimo valandas, kol tešla kyla, apie naminės duonos skonį ir kvapą, užliejantį namus, kol ji kepa, neverta nė užsiminti. Tie, kas bent kartą tai darė, puikiai žino. Geriausia man iki šiol gaudavosi kepti žydškas Šabo pynutes, kurios turi ne tik vaikystę pirmenantį skonį, bet ir ypatingą reikšmę. Man tos pynutės – dar ir mielas prisiminimas apie Izraelyje praleistus metus, apie draugus, kurie iki šiol gyvena mano širdyje, ir apie kuriuos labai dažnai pagalvoju.

Kaip žinia, duonos kepimas vienaip ar kitaip susijęs su gana ilgu procesu, o ypač – su intensyviu tešlos minkymu. O jei aš jums pasakyčiau, kad nuostabią akytą ir purią duoną su itin traškia plutele galima iškepti be jokio minkymo? Turbūt nepatikėtumėte?… Ir aš nepatikėjau, kol pati neišbandžiau. Ir ką gi – tai bene sėkmingiausias mano duonos kepimo eksperimentas, kokio tikrai nesitikėjau.

30 sekundžių. Būtent tiek laiko turėsite skirti tešlos maišymui. Ir nei daugiau, nei mažiau. Tik pusę minutės. Tada tešlą galite palikti ramybėje mažiausiai 12 valandų (geriausia tešlą užsimaišykite iš vakaro ir ramiai eikite ilsėtis: net ir pabuvusi 16 valandų, duona išeis kuo puikiaisia. Tad kaip tik ją paruošite kitos dienos vakarienei, o gal ir pusryčiams). Į tešlą galima įmaišyti kuo įvairiausių priedų – kapotų alyvuogių, saulėje džiovintų pomidorų, pesto padžo arba tarkuoto geltonojo sūrio. Kaskart duona bus vis kitokio skonio.

Dar viena svarbi detalė – šią duoną reikės kepti puode su dangčiu. Tiks sunkus špižinis, emaliuotas ar stiklinis – bet koks, kuris nebijo karščio ir tinkamas dėti į orkaitę. Aš kepiau ploname emaliuotame, tačiau kepti galite ir pailgose kepiniams skirtose formose. Tereiks pasirūpinti keliais sluoksniais folijos uždengimui.

Po mane pačią apakinusios duonos kepimo sėkmės šiandien net įsigijau specialų molinį puodą, taip vadinamą Romos puodu:

nes ketinu nuo šiol šią duoną kepti kiekviena pasitaikiusia proga, tad indas tikrai nestovės nenaudojamas. Labai kviečiu ir jus išmėginti!

Puode kepta duona ir jokio tešlos minkymo

400 g miltų (kvietinių arba rupių, arba maišytų)
1 šaukštelis smulkios druskos
1 šaukštelis cukraus
15 g šviežių mielių arba 3/4 šaukštelio sausų mielių

300g šalto vandens

Miltai arba sėlenos duonos pabarstymui (taip pat galite įmaišyti sezamų, aguonų…)

Pasirinktinai priedai:
200 g tarkuoto arba smulkinto geltonojo sūrio*

150-200g pjaustytų saulėje džiovintų pomidorų arba alyvuogių**

*sūris tinka bet koks: ir kietas, ir minkštas, ir kelių sūrių mišinys, ir fermentinis, ir, pvz., pelėsinis arba brie. Eksperimentuokite, suraskite tai, kas jums labiausiai patiks:)

**Galite įmaišyti pusę kiekio sūrio, ir kitą pusę – alyvuogių arba pomidorų.

Miltus suberkite į didelį dubenį ir juos sumaišykite su cukrumi, druska, ir, jei kepate duoną su sūriu – tarkuotą sūrį (ir/arba kitus priedus). Vandenį atskirame dubenėlyje sumaišykite su mielėmis (kad lengviau išsimaišytų, pradžioje mieles sumaišykite su nedideliu kiekiu vandens, ir tik tada supilkite likusį vandenį). Vandens ir mielių mišinį supilkite į dubenį su miltais ir šaukštu keliais sukamaisiais judesiais masę išmaišykite (ne ilgiau 30 sekundžių!). Nenustebkite, kad tešla bus lipni – taip ir turi būti. Uždenkite dubenį plėvele arba lėkštele ir palikite tešlą kilti kambario temperatūroje mažiausiai 12 valandų, arba pernakt (gali stovėti 14 ar 16 valandų – jokių problemų).

Ant darbastalio (arba jei nenorite labai prisišiukšlinti – ant kepimo skardos) paberkite saujelę miltų (arba sėlenų arba miltų ir sėlenų mišinio). Į tuos miltus išverskite tešlą. Miltuotomis rankomis tešlą pamėginkite sulipdyti į kamuolį, kraštus užlenkdami link tešlos vidurio.

Tada ant darbastalio patieskite švarų virtuvinį rankšluostį ir jį taip pat pabarstykite saujele miltų arba sėlenų (arba abiejų mišiniu). Išverskite tešlos kamuolį (sujungtais kraštais į apačią) ant rankšluostėlio, į miltus/sėlenas. Užlenkite rankšluosčio kraštus, kad uždengtų tešlą, ir palikite taip suformuotą tešlą pastovėti dar valandą-dvi šiltoje vietoje kambaryje.

Įkaitinkite orkaitę iki 245C. Groteles, ant kurių dėsite kepimo indą, nuleiskite į apatinę orkaitės dalį (maždaug 1/3 aukščio). Ant grotelių padėkite kepimui skirtą apvalų puodą su dangčiu (stiklinį, molinį, emaliuotą, špižinį ar kitokį, kokį turite).

Kai orkatitė bus įkaitusi, atsargiai, kad nenusidegintumėte (tikrai puodas bus stipriai įkaitęs!!) išimkite iš orkaitės, nudenkite dangtį. Tešlą miltuotomis rankomis perkelkite į karštą puodą taip, kad užlenkimas, kuris iki šiol buvo kamuolio apačioje, atsidurtų tešlos viršuje. Uždenkite puodą dangčiu ir pašaukite į orkaitę. Kepkite 30 minučių. Tada dangtį nuimkite ir toliau kepkite duoną dar 15-20 minučių, kol plutelė bus ruda ir traški (jei ji ima pernelyg degti, tuomet pridenkite indą su duona gabalėliu aliuminio folijos. Bet kuriuo atveju ji turi pakepti po atidengimo apie 20 minučių).

Išėmus puodą su duona iš orkaitės, po keletos minučių nuimkite dangtį ir išimkite duoną atvėsti ant grotelių. Pjaustymui kepalėlis tinkamas maždaug po valandos.

Recepto šaltinis: “Kwestia smaku“

“Tai pats skaniausias  patiekalas” pareiškė mano dukra, išragavusi 16 Velykų stalo valgių, kuriuos gaminau net tris dienas, besiruošdama gražiausiai pavasario šventei. Ji turėjo omenyje štai šį paprastą vegetarišką keptą paštetą. Tačiau man, kaip šeimininkei, buvo netikėtas dar vienas fenomenas: vienu šūviu nukoviau iškart du zuikius, nes iš tų pačių paprastų ingredientų pagaminau ne tik minkštą ir kvapnų paštetą, bet ir tirštą padažą. Tas padažas, tiesą pasakius,  buvo didžiausias atradimas man, nes niekuomet nebūčiau patikėjusi, kad vegetariškas padažas gali būti tokio malonaus skonio ir konsistencijos, ir jis gali taip puikiai derėti su kepta mėsa ar skrudintomis bultvytėmis fri, vegetariškais arba mėsiškais kotletais ar tiesiog makaronais…

Tirštas vegetariškas padažas

2-3 šaukštai alyvuogių aliejaus

2 svogūnai

2 žirneliai juodųjų pipirų

2 žirneliai kvapiųjų pipirų

1 šakelė šviežių čiobrelių

1 šakelė šviežių rozmarinų

2 lauro lapai

1 didelė morka

1 petražolės šaknis

2 žali saliero stiebai

2 skiltelės česnako

1/2 šaukšto rudojo cukraus

2 šaukštai pomidorų pastos (koncentrato)

2 šaukštai sojų padažo

1 litras daržovių sultinio (arba vandens)

Druskos, grūstų juodųjų pipirų

Puode storu dugnu įkaitinkite aliejų. Sudėkite supjaustytus svogūnus, suberkite juoduosius ir kvapiuosius pipirus, įmeskite čiobrelio ir rozmarino šakeles ir lauro lapus. Kepinkite maišydami, kol svogūnai suminkštės ir ims ruduoti.

Kol svogūnai kepa supjaustykite stambiomis riekelėmis morką ir petražolės šaknį, taip pat saliero stiebus, susmulkinkite česnakus. Visas šias daržoves sumeskite į puodą, kuriame kepa svogūnai, ir sumažinę ugnį bei uždengę puodą kepinkite, dažnai nemaišydami. Puode turėtų atsirasti pakankamai karščio ir garų, tad daržovės troškinsis savo sultyse. Tačiau jei matote, kad jos svyla, verčiau įpilkite truputį sultinio arba vandens. Taip troškinkite daržoves apie 20-30 minučių, kol jos karamelizuosis, vidus suminkštės, o išorė taps traški.

Suberkite į puodą cukrų, supilkite pomidorų pastą ir sojų padažą, padidinkite ugnį ir dvi minutes pakepinkite, maišydami. Tada supilkite į puodą sultinį (arba vandenį) ir troškinkite apie 30-40 minučių, arba tol, kol puode liks apie 1.5 stiklinės skysčio. Nukoškite per sietelį skystį, o daržoves gerai paspauskite šaukšto nugarėle, kad visos sultys būtų išspaustos. Daržovių neišmeskite – jų prireiks paštetui.

Nukoštą skystį supilkite atgal į puodą ir dar pavirinkite apie 5 minutes. Paragaukite, ar netrūksta druskos, pipirų. Jei padažas pernelyg skystas, galite jį sutirštinti trupučiu miltų. Maniškis gavosi tirštas savaime, kadangi nugaravo didžioji dalis skysčio ir liko tik koncentruotas tirštas padažas, kuriame buvo tiek skonio, kad niekas negalėjo patikėti, jog tai – vien daržovių nuoviras.

Vegetariškas paštetas su sorų kruopomis ir moliūgų sėklomis

Porcija virtų ir gerai nusunktų daržovių (kurios liko nuo padažo)

1/2 stiklinės elektriniu smulkintuvu susmulkintų moliūgo sėklų

3/4 stiklinės išvirtų sorų kruopų

1/4 stiklinės aliejaus

2 šaukštai pomidorų pastos (koncentrato)

1 šaukštelis šviežių čiobrelių lapelių

1/2 šaukštelio maltų kalendrų

Druskos, pipirų

Lauro lapelių dekoracijai bei šiek tiek aliejaus formos patepimui kepant

Įkaitinkite orkaitę iki 200C.

Visus pašteto ingredientus sudėkite į didelį dubenį ir elektrinio smulkintuvo pagalba masę sutrinkite iki vientisumo.

Pailgą kepimo formą šklokite pergamentiniu popieriumi, šiek tiek patepkite aliejumi. Suverskite visą paruoštą masę, išlyginkite viršų, papuoškite lauro lapeliais, tuos lapelius patepkite trupučiu aliejaus. Indą su paštetu pašaukite į orkaitę, kepkite 40-50 min., kol gražiai apskrus. Iškepus išimkite iš orkaitės ir atšaldykite pernakt, neišimdami iš kepimo formos. Pjaustykite kitą dieną, kai paštetas bus sustingęs.

Taip paruoštas paštetas bus labai minkštas. Jei norite kietesnės kosnistencijos kepinio, į masę įmaišykite 1-2 kiaušinius.

Patiekite su šiltu vegetarišku padažu arba krienais.

Recepto šaltinis: žurnalas “Kuchnia” Nr 04/2015

Negaliu atsidžiaugti, kad Vilniuje yra “Šiaurės jūra”. Kalbu apie žuvies parduotuvę ir jos asortimentą, kai kiekvieną penktadienį atvažiuoja šviežutėlių puikios kokybės žuvų partija… Manau, kad tik dėka “Šiaurės jūros” lietuviai pagaliau išmoks valgyti žuvį:) Nes prekybos centrų asortimentas tikrai nevilioja imtis žuvies patiekalų…

Apie tai, kad sūdyti lašišą namuose – ir skaniau, ir pigiau, jau rašiau ir nesikartosiu:) Tik pridursiu, kad neįsivaizduoju jokių šventinių pasisėdėjimų prie stalo be šio bene lengviausiai pagaminamo užkandžio.

Tuo tarpu šiandien pasidalinsiu su jumis kaip tą lašišą patiekti įdomiau – t.y. su puriais krienų putėsiais. Su tokiais putėsiais galima patiekti ir šviežios kokybiškos žuvies karpačio. Tikrai nustebinsite savo svečius, nors patiekalui pagaminti tikrai neprireiks nei ypatingų ingredientų, nei sugebėjimų…;)

Krienų putėsiai (6-8 asm)

1/2 stiklinės šviežio agurko sulčių (joms prireiks maždaug 1/2 didelio  agurko)

125g rūgščios grietinės (25%)

1 šaukštas šviežiai sutarkuotų krienų

keletas lašų Tabasco padažo

Druskos, pipirų

1.5 šaukštelio želatinos

100ml plakimui skirtos grietinėlės

Agurkų sultis sumaišykite su grietine ir krienais, įlašinkite keletą lašų tabasco, pasūdykite ir įberkite druskos. Mišinys turi būti gana aštrus.

Želatinos miltelius ištirpinkite šaukšte šilto vandens ir supilkite į paruoštą masę. Išmaišykite ir padėkite į šaldytuvą.

Kai masė pradės stingti, išplakite grietinėlę iki standžių putų ir ją atsargiai įmaišykite į sutirštėjusią putėsių masę. Dubenėlį su paruoštais putėsiais dėkite į šaldytuvą visai nakčiai.

Prieš patiekiant, ypač jei putėsiai nepakankamai sustingo (jie turi būti purių drebučių konsistencijos), galite kelioms minutėms indą įdėti į šaldymo kamerą. Putėsius patiekti galite ledų šaukštu, formuodami apvalų kamuolį. Patiekite lėkštėje su sūdyta lašiša, papuoškite žalumynais.

Recepto šaltinis – žurnalas “Kuchnia”, Nr 04/2015

Koks gėris yra penktadienio vakarai!! Tarsi išbadėjusi, tarsi visą savaitę išbuvusi tremtyje, puolu prie savo viryklės. Prie savo puodų ir keptuvių, prie foto aparato, kuris visą savaitę laukia supakuotas manęs grįžtant… Jau nuo trečiadienio pradedu planuoti ką gaminsiu savaitgalį. Dienų per mažai, vakarienių velniškai trūksta, kad įgyvendinčiau savo užmojus. Tada prikraunu pilną šaldytuvą ir palieku instrukcijas vyrui, kaip ir ką vartoti. Kartais būna taip, kad grįžusi ir randu didžiąją dalį, net neišpakuotą… Ir ne pikta man, nes kas gi gali suvalgyti visus tuos gėrius, arba net tiksliau parašysiu – kas gali surasti viską, ką sudedu, mūsų gigantiškame šaldytuve…

Šį vakarą svajojau apie itališką pastą. Pastą, kuri maudytųsi pomidorų padaže, kurią užgerčiau raudonu vynu, kuria mėgaučiausi ir nesukčiau sau galvos apie kalorijas…:) O juk praeitą savaitę mano kulinarinių knygų kolekcija pasipildė mano naujos meilės – Donna Hay – storutėle knyga (neabejotinai pačia storiausia ir sunkiausia mano bibliotekoje!!) “The New Classic”. Tai štai iš čia ir tas įkvėpimas. Kviečiu “įsikvėpti” ir jus:)

Pomidorų padaže kepta pasta, įdaryta rikota sūriu (4 asm)

1/2 pakelio (250g) geros kokybės itališkos pastos – didelių kriauklių (iš bėdos tiktų ir canneloni)

1 pak (250g) rikotos (ricotta)

1/2  stiklinės sutarkuoto kietojo Rokiškio sūrio

1.5 stiklinės (150g) sutarkuoto mocarela sūrio (naudojau Vilykiškių)

1 kiaušinis, lengvai išplaktas

2 indeliai smulkintų konservuotų pomidorų savo sultyse

200g vyšninių pomidorų (cherry tomatoes), perpjautų pusiau

4 skiltelės česnako, susmulkintos

1 stiklinė vištienos sultinio

1 šaukštelis cukraus

1.5 šaukštelio (arba daugiau, pagal skonį) rupios druskos

Šviežiai grūstų juodųjų pipirų

Alyvuogių aliejaus pašlakstyti

Užkaiskite didelį puodą vandens, gerai pasūdykite, ir jame 8 minutes virkite pastą. Nusunkite vandenį ir perliekite šaltu vandeniu, kad visiškai atšaltų. Palikite nusivarvėti.

Orkaitę įkaitinkite iki 200C.

Dubenyje sumaišykite rikotą, Rokiškio sūrį, mocarelą ir kiaušinį.

Inde, kuriame kepsite pastą, sumaišykite smulkintus pomidorus savo sultyse, , vyšninius pomidorus, smulkintus česnakus, sultinį, cukrų, druską ir pipirus. Viską gerai išmaišykite, paskirstykite tolygiai kepimo skardoje.

Šaukšteliu prikimškite kiekvieną išvirtą kriauklę sūrio įdaru, ir pastą guldykite į padažą vieną prie kitos. Pašaukite į orkaitę ir kepkite apie 25 minutes, arba kol pastos paviršius lengvai apskrus.

Visa širdimi, visu kūnu džiaugiuosi pavasariu. Ir nors geri orai dar užstrigę kažkur netoliese,  o skrynia su saule ir šiluma vis dar sandariai uždaryta, atbudusi gamta visgi kutena kiekvieną kūno ląstelę savo garsais, kvapais ir skoniais. Kiekvieną rytą, dar prieš prašvintant, pro atvirus langus ima skverbtis miško paukščių choras. Mano vyras yra priverstas miegoti su ausų kamštukais, mat tas koncertas toks garsus, kad išbudina net iš giliausio miego! O aš mėgstu pasitikti dieną būtent tokiomis giesmėmis, o ne automobilių ratų bildesiu…

Tas miško kvapas, ta šviežuma ir žaluma žavi bet kokiu oru. Ir net kai dangus maišosi su žeme, net kai vieną dieną tarsi pasikeičia visi keturi metų sezonai – su byrančiomis iš dangaus snaigėmis, su saulės spinduliu iš po debesies krašto ir byrančiais pušų spygliais, viesului įsisukus, – miške bet kokiu oru gera ir jauku. Jau nekalbant apie tai, kad rytais tiesiog už tvoros galima prisiskinti šviežių dilgėlių ir iki soties mėgautis gardžiais pavasario vitaminais…

Neseniai visai greta mūsų namo augančioje pušyje drevę pradėjo kapoti itin retas Lietuvos girių svečias – juodos spavos genys meleta su raudona skiautere. Šiandien pastebėjau, kad šis gražuolis iškapojęs tokio dydžio olą, jog pats laisvai į ją įlenda, apsisuka ir vėl išlenda! Gramdydamas medžio kamieną ir dailindamas savo naujus namus, genys svaido skiedras sau per petį, o šalia medžio visas samanų patalas nuklotas šviežiomis medžio drožlėmis. Matyt, ne už ilgo parsives pačią ir bus mažų geniukų… Reikia pasirūpinti geresniu foto objektyvu, kad galėčiau nufotografuoti mūsų naują kaimyną ir jums parodyti:)

Na, o kol lietuviškas pavasaris nelepina šiluma ir saule, esu linkusi “šildytis” azijietiškais patiekalais. Ypač geras pastarųjų dienų atradimas -šis troškintų vištienos krūtinėlių receptas. Tų, kam patiko mano kepta menkė su saldžiu čili ir imbierų sirupu, tikrai neapvils ir šis greitas vištienos patiekalas:) Krūtinėlėms pagaminti prireiks vos 15 minučių!

Troškinta vištiena tailandietiškai (4 asm)

3/4 stiklinės vištienos sultinio

2 šaukštai žuvų padažo (fish sauce)

1/2 stiklinės laimų sulčių

3 česnako skiltelės, supjaustytos

1 didelis raudonasis čili pipiras, su išvalytomis sėklomis ir membranomis, supjaustytas pailgais šiaudeliais

6 kafir lime lapai (jei turite)

1/4 stiklinės rudojo cukraus

4x200g vištienos krūtinėlės be odos

Patiekimui: virti ryžiai ir šviežių kalendrų lapai

Į platų puodą arba gilią keptuvę supilkite vištienos sultinį, žuvų padažą, laimų sultis, suberkite pjaustytus česnakus ir čili pipirus, kafir lime lapus, cukrų ir užkaiskite. Kai skystis užvirs, virinkite atidengę ant vidutinės ugnies apie 3 minutes, kol skysčio šiek tiek nugaruos ir visi ingredientai susijungs. Sudėkite nuplautas ir nusausintas vištienos krūtinėles, uždenkite puodą (keptuvę) dangčiu ir troškinkite krūtinėles 7-10 minučių. Praėjus pusei laiko apverskite krūtinėles, kad abi pusės vienodai įsigertų padažo.

Patiekite giliose lėkštėse: sudėkite krūtinėles, palaistykite skysčiu, kuriame jos troškinosi, papuoškite virtais čili pipirais ir šviežiais kalendrų lapeliais. Valgykite su virtais ryžiais.

Receptas iš knygos Donna Hay “Simple Dinners”

Tie, kas yra ragavę rikotos sūrio (ricotta), tikrai neleis man pameluoti, kad jo švelnus skonis ir kreminė konsistencija yra tobula. Kepiniai su ricotta yra visiškai kitokio skonio nei naudojant tradicinę lietuvišką varškę.

Galbūt ne visi žino, kad rikotą pasigaminti namuose – juokų darbas, ir tikrai neverta išlaidauti parduotuvėje, perkant importuotą indelį už kelis eurus… Ricotta – tai saldaus pieno sūris, ir būtent tuo ji skiriasi nuo varškės: varškė gaminama iš rūgštaus pieno. Žinoma, jei turite kaimynystėje kokią karvutę ir kas rytą turite galimybę mėgautis šviežiu pienu, jūs esate išskirtinai gero je situacijoje, nes viskas, ko reikia šiam švelnaus skonio sūriui pagaminti – tai riebus pienas (arba tradicinis parduotuvinis pienas, sumaišytas su riebia grietinėle) ir keli šaukštai citrinos sulčių. Todėl jei turite visus ingredientus po ranka, imkimės darbo!:)

Kaip pasigaminti rikotos sūrį namuose (gausite apie 1 stiklinę rikotos)

750ml  pieno (3%)

250ml grietinėlės (36%)

1/2 šaukštelio smulkios druskos

2 šaukštai citrinos sulčių

Supilkite pieną su grietinėle į didelį puodą, įberkite druską ir užkaiskite. Sietelį išklokite marlės gabalu. Kai pienas užvirs, supilkite citrinos sultis ir sumažinę ugnį maišykite kaitindami toliau apie 2 minutes. Pilkite karštą masę į paruoštą sietelį ir palikite nusivarvėti valandą. Po valandos marlėje bus likusi tinkamos konsistencijos rikota. Ją galite laikyti šaldytuve apie savaitę.

Ką su rikota pasigaminti?

Su ricotta gaminami įvairūs pastos patiekalai, pavyzdžiui neseniai mano aprašytoji Pasta, įdaryta ricotta sūriu, ir kepta pomidorų padaže. Ricotta dieviškai dera su špinatais, su ja gaminamos vegetariškos pastos. Ricotta tinka pyragams ir keksiukams. Ją galima valgyti vieną, pasigardinus mėgiamu džemu, arba užtepus ant paskrudintos baltos duonos riekelės.

Arba galima pusryčiams išsikpeti Rikotos blynelius su bananais ir avižų miltais.

2 kiaušiniai

1 stiklinė rikotos

2 prinokę bananai

Cukraus, druskos

Apie 12 šaukštų avižinių miltų

Aliejaus kepimui

Kiaušinius išplakite, sumaišykite su rikota ir bananais, įverkite žiupsnelį druskos, cukraus, suberkite avižų miltus ir viską gerai išsukite. Kepkite iš abiejų pusių įkaitintame aliejuje, kol gražiai apskrus. Patiekite su mėgstamu džemu arba natūraliu jogurtu.

Artėjant Mamos dienai ir aš pabūsiu idėjos, kuo pradžiuginti brangiausią pasaulyje žmogų, generatoriumi:)

Atpažįstate šį kepinį?? Tikėkite arba ne – tai buvo pirmasis kartas, kai išbandžiau klasikų klasiką – tortą Napoleoną. Mūsų giminėje skaniausiais napoleonais garsėjo mano močiutės sesuo. Ji iki šiol tuos tortus kepa nepralenkiamai, nors ir sulaukusi garbingo amžiaus. Galiu tik pasakyti, kad iki pabandant pasigaminti šį grožį pačiai, procesas atrodė kur kas sudėtingesnis, nei iš tikrųjų buvo! Tad jei ir jūs nesiryžtate imtis šio iššūkio, imkite ir pasiryžkite:) Ir pradžiuginkite savo mamas (ir save pačius:)) tokiu puošniu nostalgišku gardėsiu!:)

Tortas Napolenoas

Tešlos lakštams:

200 g sviesto, supjaustyto kubeliais

1 kiaušinis

320 g miltų

70 ml vandens

2 šaukštai konjako

1 šaukštas citrinos sulčių

žiupsnis druskos

Kremui:

3 kiaušinių tryniai

500 ml 3% riebumo pieno

1 stiklinė cukraus

1/2 stiklinės miltų

100 g sviesto, supjaustyto kubeliais

1 šaukštelis vanilės pastos (arba vanilės esencijos)

1 šaukštas konjako (nebūtina, ypač jei prie stalo sės vaikai)

Spanguolių pertepimui:

Sauja šviežių arba šaldytų spanguolių, sutrintų su 2-3 šaukštais cukraus

Arba rūgščios spanguolių uogienės

Pirmiausia užminkykite tešlą lakštams. Dubenėlyje išplakite kiaušinį, supilkite vandenį, konjaką, citrinos sultis ir žiupsnį druskos, viską išplakite. Šaltą sviestą supjaustykite kubeliais, apvoliokite juos miltuose. Suberkite miltus į elektrinio smulkintuvo indą, sudėkite miltuose apvoliotus sviesto gabalėlius, ir pulsuojančiais judesiais kapokite, kol masė virs trupiniais. Supilkite kiaušinio plakinį ir užminkykite kietą tešlą. Iš tešlos suformuokite rutulį, jį susukite į maistinę plėvelę, ir padėkite valandai į šaldytuvą, kad gerai atšaltų.

Kol tešla šąla, pasigaminkite kremą tortui. Trynius išplakite kartu su cukrumi, vanile, puse stiklinės pieno ir konjaku (jei vartojate).  Į plakinį suberkite miltus, ir gerai išsukite. Puode užkaiskite pieną. Kai jis beveik užvirs, sumažinkite ugnį ir nuolat maišydami po truputį pilkite į jį paruoštą trynių masę. Kremo masę kaitinkite ant nedidelės ugnies nuolat maišydami, kol kremas pradės tirštėti. Tik neužvirinkite kremo, anraip gali gautis kiaušinienė:) Pabaigoje, kai kremas sutirštės tiek, kad laikysis ant šaukšto nugarėlės,  suberkite kubeliais pjaustytą sviestą, ir gerai išmaišykite. Puodą su kremu uždenkite ir palikite ataušti.

Įkaitinkite orkaitę iki 220C.

Atšalusią tešlą padalinkite į 10 vienodų dalių. Kiekvieną tešlos dalį labai plonai iškočiokite ant darbastalio, pabarstyto miltais. Ant tešlos uždėję nedidelę lėkštę, apipjaukite apvalios formos torto lakštą. Jį perkelkite į skardą, išklotą kepimo popieriumi. Tešlą subadykite šakute, kad ji kepdama  nesipūstų. Nupjautus tešlos gabalėlius atidėkite į šalį. Skardą su lakštu pašaukite į orkaitę ir kepkite 5 minutes, kol jis gražiai paruduos, taps traškus ir iškepęs. Kol pirmasis lakštas kepa, pasiruoškite sekantį, ir taip iškepkite visus likusius lakštus. Tešlos nuopjovas sumaigykite ir dar kartą iškočiokite (forma visai nesvarbi), tada lygiai taip kaip tešlos lakštus, iškepkite orkaitėje, tačiau apskrudinkite labiau, nei pačius lakštus (gausis gražesni – tamsesni – trupiniai). Išėmę paskutinį trupiniams skirtą lakštą atvėsinkite ir sutrinkite į miltus.

Formuokite tortą: atidėkite į šąlį apie 6-8 šaukštus kremo- jo prireiks torto viršui ir šonams. Kiekvieną  lakštą pertepkite kelias šaukštais  kremo, du torto sluoksnius (pvz., ketvirtą ir septintą) sutepkite spanguolių džemu.  Pabaigoje kremu patepkite torto viršų ir šonus. Pabaigoje apibarstykite tešlos trupiniais ir statykite į šaldytuvą. Laikykite pernakt, kad torto lakštai prisigertų kremu ir suminkštėtų.

Patiekdami galite papuošti šviežiomis braškėmis ir cukraus pudra.

Recepto pagrindas – iš Sezoninės Virtuvės, bet mano pakoreguotas ir “pagerintas”:)

Prieš keletą savaičių sulaukiau skambučio netikėto iš savo bičiulės blogerės Odetos. Odeta skambino su malonia žinia ir kvietimu priimti mano mėgiamos žuvies parduotuvės “Šiaurės jūra” iššūkį Lietuvos gurmanams pristatant šiaurietiškas jūros gėrybes - Arctic surf clams. Esu kažkada panašių gėrybių ragavusi restorane Floridoje, tačiau su šaldytais šiauriniais moliuskais  Lietuvoje iki šiol susidūrusi nebuvau.

Puoliau kapstytis internete, ieškodama receptų, ką galima pagaminti su šia neįprasta jūros gėrybe. Pasirinkimas nebuvo didelis, tad teko improvizuoti. Čiupusi knygą “Fish. Recipes from the sea” peržiūrėjau visus receptus, tačiau ir čia, tarp 300 puslaių, nebuvo nei vieno recepto, kuriame būtų Arctic Surf Clams. Visuose mano rastuose receptuose buvo siūloms šiuos moliuskus  valgyti šaltus, smulkiai supjaustytus salotose. Tačiau man, tiesą pasakius, norėjosi pateikalo, kuriame moliuskai būtų šilti. Tad ėmiausi eksperimento.

Eksperimentas pavyko, tačiau suklydau apskaičiuojant šių gėrybių pašildymo laiką. Jos užšaldomos jau išvirtos, tad jei atitirpinę imsite jas kaitinti karštame padaže arba virti – pavirs guminėmis. Maniškės gavosi kietokos. Todėl jums patariu būti itin budriems!:)

Šiaurietiškų moliuskų troškinys daržovių ir balto vyno padaže (4 asm)

1 pakelis šaldytų šiaurietiškų moliuskų (Arctic Surf Clams), pamažu atitirpintų iki kambario temperatūros

100g sviesto

1 svogūnas, labai smulkiai supjaustytas

1 saliero stiebas, labai smulkiai supjaustytas

1 mokra, sutarkuota burokine tarka

4 šaukštai brendžio

175ml (3/4  stiklinės) balto sauso vyno

1 šaukštelis Dijon garstyčių

1/2 citrinos sultys

Druskos, grūstų juodųjų pipirų

Šviežių kapotų petražolių patiekimui

Šiaurietiškus moliuskus nuplaukite, nupjaukite plačiąją dalį, praskėskite ir šplaukite jų vidų. Galite supjaustyti į mažesnius gabalėlius, kad lengviau ir greičiau sušiltų. Padėkite į šalį.

Gilioje keptuvėje arba puode ištirpinkite pusę kiekio sviesto (4 šaukštus). Suberkite supjaustytus svogūnus ir salierus bei sutarkuotas morkas. Kepinkite ant nedidelės ugnies maišydami apie 5 minutes, kol daržovės visiškai suminkštės. Supilkite brendį ir baltą vyną, įdėkite garstyčias ir užvirinę pavirinkite apie minutę ant didelės ugnies, kad išgaruotų alkoholis. Tada sumažinkite ugnį, uždenkite keptuvę ir troškinkite apie 10 minučių, kol daržovės bus visiškai minkštos. Pabaigoje atidenkite keptuvę, supilkite citrinos sultis, įberkite druskos ir gausiai pabarstykite pipirais, sudėkite likusį sviestą, pavirinkite dar minutę kitą, kad padažas šiek tiek sutirštėtų. Tada sudėkite paruoštus moliuskus ir išjunkite ugnį. Palaikykite keketą minučių karštame padaže, uždengę dangtį, kad moluskai sušiltų.

Aš patiekiau moliuskus su namuose gaminta pasta. Tačiau jie puikiausiai tiktų ir su ryžiais arba paskrudinta baltos duonos riekele.

Ar jaučiate, kaip šylant orams norisi gaivesnių, lengvesnių patiekalų?:) Atėjus vasarai jų norėsis dar labiau… Esu tikra, kad saulėtiems orams labiausiai tinka Azijos virtuvė… Subalansuoti skoniai, skirtingos tekstūros lėkštėje ir nepriekaištinga spalvų gama: štai kur šios šio regiono patiekalų sėkmė.

Kai nusipirkau naują Donna Hay knygą “Fresh and Light”, akys iškart užkliuvo už šių paprastų salotų. Gal todėl, kad dievinu tofu. O gal todėl, kad negaliu ilgai išgyventi be Azijos virtuvės. O gal dar ir todėl, kad kaskart ją ragaudama prisimenu savo keliones ir vėl pradedu jų laukti…

Tad šiam vakarui jūsų dėmesiui paprastutės salotos iš keleto žalių daržovių, traškaus tofu sūrio lazdelių ir labai skanaus miso padažo salotoms.

Salotos su traškiomis tofu lazdelėmis ( 4 asm)

500g tofu sūrio

1 šaukštas aliejaus

1 šaukštas sezamų sėklų

400g brokolių šakelių

150g jaunų šparaginių pupelių

2 maži agurkai, supjaustyti plonomis ilgomis juostelėmis

1 šaukštas juodųjų sezamų arba juodsėklių (nigela seeds)

Miso padažui:

2 šaukštai miso pastos (labiausiai tiks baltas miso arba shiro miso – pastarasis bus aštresnis)

2 šaukštai saldaus japoniško vyno mirin

2 šaukštai ryžių acto

1/2 šaukštelio sezamų aliejaus

Įkaitinkite orkaitę iki 200C. Tofu supjaustykite pailgais pagaliukais ir gerai nusausinkite. Kepimo skardą išklokite pergamentiniu popieriumi, ant jo suguldykite tofu pagaliukus. Kiekvieną patepkite aliejumi ir pabarstykite sezamų sėklomis. Pašauite į orkaitę ir kepkite 25 minutes, arba kol lazdelės parduos ir taps traškios.

Pasigaminkite miso padažą: sumaišykite visus ingredientus tarpusavyje ir atidėkite į šalį.

Brokolius ir jaunas šparagines pupeles trumpai apvirkite pasūdytame vandenyje, tada nupilkite vandenį, kuriame virė, ir iškart pamerkite į ledinio vandens dubenį, kad išliktų skaisčiai žalios spalvos. Nusausinkite.

Padalinkite į keturias lėkštes brokolius ir šparagines pupeles, supjaustytus agurkus, sudėkite karštas tofu lazdeles, pašlakstykite miso padažu ir pabarstykite juodsėklėmis.

Tikiu, kad kiekviena(s) iš mūsų turim po patikrintą, mėgstamą, garnatuotą desertą, kurį kepame užsimerkusios ir jis visuomet gaunasi toks, koks turi būti. Kai suku galvą ką svečiams patiekti desertui, kad ir kiek variantų besvarstyčiau, dažniausiai apsistoju ties Pavlova… Viena vertus, ji visuomet įspūdingai atrodo ant stalo (vienintelis minusas, kad labai trupa ją pjaustant – tačiau kadangi tai būna jau vakarienės pabaiga, trupiniai ant staltiesės jau nieko nenervina:)), kita vertus, Pavlova – tai desertas “be kaltės”. Žinau, kad tuoj akylieji ims skaičiuoti cukraus kiekius ir puls priekaištauti, jog anoks čia nekaltumas, tačiau lyginant tradicinius kepinius su puskilogramiais sviesto, miltų, grietinės ar grietinėlės, kiaušinio trynių bei to paties cukraus – Pavlovos kalorijos yra artimos menkniekiui, dėl kurio neverta sukti sau galvos:) (na, gal tik kokį kilometrą kitą paskui pravartu pasivaikščioti…:)).

Dar man patinka Pavlova dėl to, kad kiekvienu metų laiku ją galima puošti pačiais įvairiausiais vaisiais, ir ji visuomet graži ir skani. Tačiau kalbant apie metų laikus, visgi ideali Pavlova mano akimis – ta, ant kurios puikuojasi šviežios vasaros uogos: braškės, avietės, gervuogės, šilauogės…

Jūs net neįsivaizduojate kiek kartų kepiau Pavlovą, ir lygiai tiek pat kartų negalėjau jos nufotografuoti, nes ji išgaruodavo greičiau, negu įsijungdavau foto aparatą! Tad šįkart nusprendžiau pagaminti tortą iš anksto, kad galėčiau padaryti bent vieną kitą nuotrauką šio įrašo iliustracijai. Gaila, kad savaitgalį parduotuves tarsi kas su šluota iššlavė, tad nei šviežių braškių, nei kitų uogų papuošimams, deja, neradau…

Dažnai savo receptuose raginu improvizuoti ir žaisti su ingredientais pasitelkiant savo fantaziją. Tačiau tik ne šiuo atveju: kepdami morengo pagrindą griežtai laikykitės instrukcijų ir naudokite tik tuos kiekius produktų, kurie yra parašyti. Antraip rizikuojate patirti nesėkmę. Tuo tarpu fantaziją pasilikite finaliniam torto puošybos etapui, kai prieš pat patiekiant imsite dėlioti šviežius vaisius arba uogas…

Tortas Pavlova

4 didelių kiaušinių (arba 5 mažų) baltymai – viso 170ml

250g cukraus

1 šaukštelis bulvių krakmolo

1 šaukštelis acto

Įkaitinkite orkaitę iki 120C (tik viršaus ir apačios kaitimo funcija). Pasiruoškite kepimo skardą: išklokite ją kepimo popieriumi, ant popieriaus nubrėžkite apskritimą tokio dydžio, kokio turės būti jūsų tortas – pvz., 20cm skersmens (kad tilptų ant torto padėklo).

Į labai švariai išplautą ir gerai nusausintą indą supilkite kiaušinių baltymus (kambario temperatūros) ir plakite juos tol, kol baltymai virs akytomis putomis. Tada po šaukštą dėkite cukrų, nesustodami plakti. Sekančią porciją cukraus dėkite tik tada, kai pirmoji pilnai ištirpo – t.y. ne rečiau kaip kas minutę plakimo. Žiūrėkite į laikrodį – visas baltymų plakimo procesas užtruks ne trumpiau nei 8-10 minučių. Tai tikrai nėra per ilgai, juolab, kad baltymų neįmanoma perplakti. Plakimo pabaigoje, kai jau bus įplaktas visas cukrus, dar paplakite apie 3 minutes, kad baltymų masė turi būti balta, žvilganti ir kieta. Tada suberlite krakmolą, actą ir dar minutę viską suplakite.

Baltymų masę mentele išdėkite ant skardos, ant nupiešto apskritimo. Ilgai masės neformuokite, pasistenkite išlyginti paviršių keliais judesiais. Kraštus šiek tiek pakelkite, vidurį įgaubkite, kad liktų vietos kremui. Pašaukite į okraitę ir kepkite 30 minučių. Tada sumažinkite kaitrą iki 100C ir kepkite dar 3 valandas. Iškepus galite palikti išjungtoje orkaitėje per naktį. Šį morenginį pagrindą galima išsikepti prieš 1-3 dienas iki torto patiekimo ir laikyti sausoje vietoje.

Kremui:

125ml mascarpone kremo

1 šaukštas cukraus

Vanilės pastos

125ml riebios grietinėlės

Labai gerai atšaldytą mascarpone sūrį sumaišykite su cukrumi ir vanile ir plakite apie minutę, kad neliktų gumuliukų, jis suminkštėtų. Tada supilkite grietinėlę ir toliau plakite, kol masė ims tirštėti. Atsargiai – neperplakite, nes gausite sviestą:) Paruoštą kremą supilkite ant mrenginio pagrindo.

Viršų papuoškite vaisiais, uogomis ir mėtų lapeliais. Galite palaistyti skystu medumi arba pabarstyti cukraus pudra.

Dar nesutikau žmogaus, kurio nežavėtų japoniška virtuvė… Gaila, kad daug kam ji asocijuojasi vien su sušiais, kurie visame pasaulyje populiarumu jau lenkia itališkas picas! Sušiai sušiais, tačiau vienas tobuliausių japoniškų patiekalų man visgi išlieka tempura – traškūs tešloje kepti daržovių ar jūros gėrybių gabalėliai, mirkomi švelniame padaže su sojų padažu, ryžių vynu ir japonišku žuvies sultiniu.

Tempurai tinka visas ilgas sąrašas daržovių: trumpai apvirtos morkos, brokoliai, šparaginės pupelės, kalafijorai, bulvės. Labai tinka ir tofu sūris – jį prieš kepant reikia gerai nusausinti popieriniu rankšluosčiu, kad pasišalintų visas susigėręs skystis. Dieviška tempura išeina iš krevečių – geriausia jų (šaldytų) maišelį nusipirkti “Šiaurės jūroje” ir laikyti šaldiklyje kol prireiks. Krevetės išdarinėtos, nuluptais kiautais, tad belieka jas atšildyti ir kepti!

Gal tik iš pažiūros šis patiekalas atrodo sunkiai įveikiamas – iš tikrųjų, jam pagaminti reikia kelių be galo paprastų produktų, tokių kaip kiaušinis, miltai, krakmolas ir vanduo. Ir aliejus kepimui, žinoma. Na o padažui sudedamųjų dalių jau reiks paieškoti specializuotame skyriuje… Toks skyrius, o gal net ištisa parduotuvė yra Vilniuje, Šiaurės miestelyje, ir apie ją jau kuris laikas knietėjo parašyti…

Kalbu apie “Asorti”, nemažai išgirtą ir išliaupsintą vietą, kurioje, sako, galima rasti to, ko nėra tradiciniuose prekybcentriuose. Į “Asorti” ir užsukau ieškodama kažkokių specifinių produktų. Pagal pasakojimus ir aprašymus tikėjausi įžengti į išskirtinę parduotuvę, kuri skirta žmonėms, besimėgaujantiems ne vien maistu, bet ir apsipirkimo malonumais nardant po ypatingais produktais (tokiais kaip trumai, pvz., arba Parmos kumpis..) nuklotas lentynas… Ir koks buvo mano šokas ir nusivylimas, kad pataikiau į kažkokį sandėlį su suverstomis dėžėmis, apgriuvusiais stalais vietoje judančios produktų juostos prie kasų, piktomis kasininkėmis, kažkur padangėse kabančiomis spingsulėmis, neapšviečiančiomis net praėjimų tarp lentynų, jau nekalbant apie produktus jose… Ir likau tokia apstulbusi, nusivylusi siurrealistiniu vaizdeliu, primenančiu praeito amžiaus 9 dešimtmečio pradžią, kai į “komisus” visi pradėjo vežti įvairiausius “deficitus”… Išties, produktų prasme “Asporti” galėtų pretenduoti į aukščiausios klasės,  didesnes nei vidutinės pajamas turinčius pirkėjus, tačiau tokiems pirkėjams ir erdvės turėtų būti atitinkamos… Net apmaudu, kaip gerą konceptą kažkas ėmė ir sugadino nebaigto statyti sandėlio patalpomis….

Tai va – užsiplepėjau aš čia apie “Asorti”, į kurį tikriausiai jums teks nueiti, kad įsigytumėte keleto tipinių japoniškos virtuvės ingredientų, kurių prireiks tempuros padažui: tai daši granulės (daši – tai japoniškas sultinys, o tas granules sumaišius su vandeniu gaunasi subtilus žuvies skonio sultinys), švelnaus jaoniško sojų padažo bei mirin – saldaus, į sake panašaus ryžių vyno, skirto virimui.

Tempura

Tempuros tešlai

1 kiaušinis

Ledinio vandens

1 stiklinė miltų

Aliejaus kepimui

Padažui:

1 pakelis daši granulių (4g)

200ml vandens

3 šaukštai japoniško sojų padažo

2 šaukštai mirin

1 šaukštelis cukraus

Pirmiausia pasigaminkite padažą: daši granules ištirpinkite vandenyje, sumaišykite su sojų padažu, mirin ir cukrumi, užkaiskite viską nedieliame puode ir užvirę išjunkite kaitrą.

Pasigaminkite tempuros tešlą: Į dubenį suberkite miltus. Tada į tą pačią stiklinę, kurioje matavote miltus, įmuškite kiaušinį ir lengvai jį išplakite šakute. Iki stiklinės viršaus pripilkite ledinio vandens (miltų ir vandens+kiaušinio mišinio turi būti po tiek pat). Trumpai šaukštu išpmaišykite tempuros tešlą. Tešlą užmaišykite visai prieš pat kepant daržoves – jei ji pastovės užmaišyta, nebus tokia traški.

Dideliame puode (wok’e) įkaitinkite aliejų. Jo reikės tiek, kad pilnai apsemtų daržoves ir krevetes.

Paruoštas daržoves, tofu ir krevetes nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Prieš kepant apvoliokite krakmole, tada pamerkite į tempuros tešlą ir panardinkite į karštus riebalus. Kepkite kelias minutes, kol tešla gražiai apskrus, paruduos, bus iškepusi.

Patiekite iškart, su paruoštu padažu.

Ypatingoms progoms, kai noriu pamaloninti svečius arba namiškius, vakarienei renkuosi antienos krūtinėles. Tiesa, mažumėlę užtrukau, kol išdirbau savo sistemą, pagal kurią iškepta mėsa būna idealaus stovio: minkšta, sultinga, neperkepusi, šiek tiek rožinė viduje, su traškia skūrele… Antienos krūtinėlės specifinės tuo, kad jų iš anksto nepasigaminsite – prie keptuvės tenka stoti tada, kai jau visi svečiai sėdi prie stalo. Tada užsijuosiu prijuostę, įjungiu aukščiausią gartraukio pavarą, atidarau langą ir paprašau vyro, kad užimtų svečius, kol čirškinsiu keptuvėje mėsą. Na taip, kvapai čia neišvengiami (mano virtuvė ir valgomasis – toje pačioje erdvėje), tačiau rezultatas atperka visą diskomfortą ir man, kaip šeimininkei, ir svečiams, priverstiems uostyti kepamo maisto aromatus ir klausyti čirškančios keptuvės:)

Yra keletas taisyklių, kurias reikia išmokti, norint iškepti tobulą antienos krūtinėlę.

1. Krūtinėles išimkite iš šaldytuvo likus kelioms valandoms iki kepimo. Jos turi pasiekti kambari temperatūrą.

2. Įstrižais rėžiais įpjauite krūtinėlių skūrą. Gausiai pabarstykite druska ir pipirais. Tegul taip paruoštos krūtinėlės pasimarinuoja bent valandą-dvi.

3. Krūtinėles dėkite į sausą ir šaltą (neįkaitintą) keptuvę. Riebalų pilti nereikia, nes netrukus tirpstantys anties riebalai užpildys keptuvę pilnai. Kodėl į šaltą, o ne įkaitusią keptuvę? Ogi todėl, kad jei įdėsite į karštą, antiena užkeps, įgaudama traškią skūrelę, pro kurią negalės ištekėti visi skūrelės riebalai. Mūsų tikslas – kad riebalų neliktų, o skūrelė liktų traški. Todėl pamažu kaistant keptuvei, lydysis anties riebalai, ir pabaigoje jie “užkepins” skūrelę taip, kad ji taps traški.

4. Anties krūtinėlei iškepti reikės 15-16 minučių. Pradžioje kepinkite krūtinėles odele į apačią apie 7-8 minutes, tada apverskite, ir kepkite dar tiek pat laiko kitą krūtinėlių pusę.

5. Kad labai neapsitaškytų dujinė (o patikėkit, tirpdami anties riebalai aptaškys viską aplink, jus pačius įskaitant:)), aš uždengiu keptuvę aukštu apsauginiu dangčiu su ertme viduryje. Jis geriau paskirsto šilumą, bet kartu neleidžia rinktis kondensatui.

6. Iškepusias anties krūtinėles padėkite į pašildytą lėkštę, uždenkite aliuminio folija, ir palikite 2-3 minutes, kad šilumoje baigtų gamintis, mėsos sultys pasiskirstytų po visą kepinį.

7. Krūtinėles pjaustykite aštriu peiliu, tačiau ne pernelyg plonais gabalėliais, kadangi jie labai greitai atvės. Patiekite iškart!

8. Riebalų, kurie liko iškepus krūtinėles, jokiais būdais neišpilkite. Nukošę supilkite juos į stiklainėlius ir padėkite šaltai. Sunaudosite kepant bulves garnyrams.

9. Su ančių krūtinėlėmis labai tinka karštas raudonųjų kopūstų garnyras, bulvių arba šakninių daržovių piure, ir būtinai koks nors saldus padažas.

Išmėginkite štai šį vyšnių ir porto vyno padažą su apelsinų likeriu ir kardamonu. Nuostabu skonių harmonija ir ryški spalva bei tobula konsistenciją. P.S. Padažo ingredientus parašysiu preliminariai, nes juos dedu pagal skonį. Todėl eksperimentuokite ir ieškokite geriausio varianto:)

Vyšnių ir porto vyno padažas

3 šaukštai minkšto sviesto

3 šalotiniai svogūnai, labai smulkiai supjaustyti

3/4 stiklinės rudojo cukraus

1 pakelis šaldytų vyšnių be kauliukų, atitirpintų

1 stiklinė porto vyno

2 kardamono pumpurai, sutraiškyti

1 šaukštas Dijon garstyčių

Druskos, juodųjų ir kvapiųjų pipirų

2 šaukštai apelsinų likerio

1 šaukštelis krakmolo (bulvių arba kukurūzų)

4 šaukštai šalto vandens

Puode storu dugnu ištirpinkite šaukštą sviesto ir jame ant nedidelės ugnies apkepinkite svogūnus, kol šie taps minkšti ir skaidrūs, tik neapskrus. Suberkite cukrų ir maišydami kepinkite, kol masė karamelizuosis. Supilkite vyšnias kartu su jų sultimis bei porto vyną, įmeskite kardamonus. Užvirinkite ir virkite 10 minučių puodą dalinai pridengę, ant nedidelės ugnies. Įmaišykite Dijon garstyčias, pagardinkite druska ir pipirais, įpilkite apelsinų likerį ir dar pavirinkite apie 2-3 minutes. Paragaukite, ar netrūksta saldumo, aštrumo, rūgšties. Pabaigoje, nukėlę puodą nuo ugnies, krakmolą sumaišykite su šaltu vandeniu ir supilkite į padažą, nuolat maišydami, kad jis gautųsi tirštas. Įmaišykite likusį sviestą ir patiekite su anties krūtinėlėmis arba kitokia kepta mėsa.

Kai geras oras, nelabai norisi gaišti laiką virtuvėje. Geriausi tie patiekalai, kurie greiti ir skanūs. Ir dar šiek tiek egzotiški:)

Ši lašiša, marinuota miso padaže, labiausia tinkama kepti grilyje. Miso ir medaus marinatas ganėtinai greitai kepa ir karamelizuojasi, sukurdamas traškią skanią odelę. Skaniausia taip paruošta žuvis -su ryžių makaronais bei trumpai troškintomis šparaginėmis pupelėmis, palaistytomis saldžiu japonišku padažu.

Miso ir meduje marinuota kepta lašiša (4 asm)

4 lašišos file be odos

Miso ir medaus marinatui:

2 šaukštai sojos padažo

1 šaukštas skysto medaus

1 šaukštas miso pastos (tiks ir tamsi, ir balta)

1 šaukštas smulkiai sutarkuotos imbiero šaknies.

Patiekimui:

2 nedideli agurkai, supjaustyti šiaudeliais

2 saujos šparaginių pupelių, trumpai apvirtų ir iškart panardintų į ledinį vandenį, kad neprarastų žalios spalvos

saujelė smulkintų žalių svogūnų laiškų

Miso padažui:

2 šaukštai miso pastos (tamsios arba baltos)

1/4 stiklinės (60ml) saldaus ryžių vyno mirin

2 šaukšteliai mulkiai sutarkuotos imbiero šaknies

1 šaukštelis sezamų aliejaus

Sumaišykite visus miso ir medaus marinatui reikalingus ingredientus. Šiuo marinatu iš visų pusių aptepkite lašišos file ir palikite pasimarinuoti apie 10 minučių.

Pasigaminkite miso padažą: sumaišykite visus ingredientus, padėkite į šalį kol prireiks.

Įkaitinkite keptuvę arba grilį. Dėkite lašišos kepsnius su marinatu, kuriame jie marinavosi. Kepkite iš abiejų pusių po 3-4 minutes, kol marinatas apskrus, pasidengs traškia plutele, o žuvis bus iškepusi taip, kaip jums patinka.

Patiekite su virtais ryžių makaronais, šiaudeliais pjaustytais agurkais, apvirtomis šparaginėmis pupelėmis, su miso padažu.

Šaltinis: Donna Hay “Fresh and Light”